Kalba gyventojai Metų kaimynas 2018

Žydrūnas iš Smiltelės g.: „Anksčiau net nesisveikindavome vieni su kitais“

Žydrūnas
Smiltelės gatvėje gyvenantis Žydrūnas džiaugiaisi pokyčiais: „Darėme talką ir net pats netikėjau, kad susirinks tiek žmonių“

Smiltelės gatvėje, devintu numeriu pažymėtame name gyvenantis Žydrūnas, rodos, ėmėsi neįmanomo: pakeisti nusistovėjusias pietinio rajono taisykles ir kaimynystę paversti ne tik gražesne, bet ir saugesne. Kaip pasakoja pats Žydrūnas, kai prieš gerą dešimtmetį persikėlė čia gyventi, nesijautė saugiai, o kaimynai net nesisveikindavo vieni su kitais. Dabar daugiabutis prisijungė prie „Saugios kaimynystės“ iniciatyvą, o šalia net turi nedidelį darželį – galbūt ateityje bus galima šventėms puošti jame išaugusią eglutę.

Papasakokite, kaip kilo idėja kažką daryti kaimynų labui?
Iš pradžių gal ne kiek dėl kaimynų, o tiesiog norėjosi geriau gyventi. Nes kažką keiti, o pilna skeptikų, kurie galvoja: „O kam? Vis tiek vandalai ateis ir viską sugriaus“. O mes vis tiek – prie namo nedidelį darželį padarėm, laiptinę išdažėm, susidėjom kameras. Mums labai padeda namo vadybininkas Vilius Simonavičius iš „Klaipėdos būsto“, tai su jo pagalba po truputį kažką keičiam, o namas tik gražėja, šiltėja. O ir pačiam maloniau.

Kokie Jūsų kaimynai – ar sutariate?
Anksčiau tai būdavo sunkiau. Dabar, pavyzdžiui, jei darom balsavimą ir renkam parašus, jau atpažįsta, pasikviečia į namus, ateina patys pabendrauti. Ir dar net prašo pokyčiu. Pavyzdžiui, namo sandėliuke langus pasikeitėme, duris dar turi pakeisti. Kaimynai žino, kad aš reikalauju iš namo administratoriaus, tai jie ateina pas mane klausti.

Turime grupę socialiniame tinkle, kur visi savo bėdomis gali dalintis.

Kaip gyvenote iki pokyčių?
Iki jų tai čia buvo pridažyta visokių rusiškų užrašų – būtumėt matę, kas čia dėjosi! Net šiukšliadėžės šalia laiptinės nebuvo, mėtėsi nuorūkos, tai parvežiau iš darbo ir pastačiau. Čia prie pat šunis vedžiodavo, tai pilna jų ekskrementų būdavo. Vienas kaimynas apačioj gyvena, prižiūri dabar tvarką.

Kiek metų gyvenate šiame rajone?
Apie vienuolika metų.

Pastebėjote, kaip keitėsi rajonas?
Keitėsi ne kiek pats rajonas, kiek gyventojai. Daug kas emigruoja, tada išnuomoja butą ir tie nuomininkai labai keičiasi.

Ar pavyksta su visais kaimynais susipažinti?
Ne, tikrai ne. Bendrauju ir pažįstu, deja, gal tik apie keturiasdešimt procentų. Bet po truputį, po truputį – ir jau sveikinamės visi. Dar anksčiau nesisveikindavom. Kaip tik darėm talką rūsyje, tai pats netikėjau, kad tiek žmonių susirinks padėti. Tai taip stengiesi ir kažkas vyksta.

Kaip apibūdintumėte gerą kaimynystę?
Turbūt tai, kad saugiai jautiesi. Kad palieki savo namus ir tau nebaisu. Nes, pavyzdžiui, prieš tuos vienuolika metų, kai atsikrausčiau, tai, būdavo, stovi laiptinėj kokia žmogysta. Baisu taip ir vaikus išleisti. O dabar pareini, kaimynus daugmaž pažįsti, tai ir ramiau, saugiau. Bendraujam tarpusavyje, turiu kontaktus artimiausių kaimynų, tai, manau, ateityje gyvensim dar geriau.

Koks Jums yra geras kaimynas?
Mano kaimynas Simonas yra gero kaimyno pavyzdys. O šiaip, kadangi pas mus yra liftas, gana sunku su kitais susitikti, bet tikrai yra gerų kaimynų. Dabar galvojam, kad kai darželyje užaugs eglutė, galėsim ateityje ją puošti vaikams.

Ačiū už pokalbį!