Kalba gyventojai Metų kaimynas 2018

Virginijus iš Baltijos pr.: „Kaimynai sako, kad tik man visko reikia, bet aš juos protinu“

Virginijus juokiasi iš tų, kurie sako, kad jiems nieko nereikia ir linki visiems daugiau optimizmo
Virginijus juokiasi iš tų, kurie sako, kad jiems nieko nereikia ir linki visiems daugiau optimizmo

Virginijus jau beveik 50 metų gyvena viename iš Baltijos prospekte esančių daugiabučių. Vyras vaikšto su ramentais, tačiau optimizmo nepraranda: „Aš optimistas, tokiems žmonėms lengviau gyventi.“ Jam pasakojant apie santykius su kaimynais, supranti, kad čia verda gyvenimas – ir pasipyksta, ir kartu ant bendro, kartu suręsto suoliuko pasišnekučiuoja.

Kaip bendraujate su kaimynais?

Kaip bendrauju – kalbuosi su jais. Žinot, kai ką nors padarai, o viskas priklauso nuo pinigų, nuo pensijos. Jie tokie yra – nieko nereikia. Laiptinės durys anksčiau buvo kiauros: vėjai pučia, daužosi. Sakau: „Keičiam duris“. O jie man: „Gerai, kokios yra“. Nu tai aš pats viską išsiaiškinau, surinkau parašus iš mūsų laiptinės gyventojų. Buvo, kas nenorėjo pasirašyti, įtikinėjau, bet galiausiai surinkau tiek parašų, kiek reikia. Tai įstatė čia tas naujas duris, pinigus išsimokėjom ir visi labai patenkinti.

Dėl su laiptine problemų turėjom: vieni valo, kiti nevalo, tai pasiūliau samdyti valytoją. Ir vėl parašus reikėjo rinkti, tai vėl aš surinkau, kiek reikia. Ir vis prižiūriu, kad gerai pas mus valytų. Pradžioj tai dar būdavo, kad ir blogai išvalo, tai skambindavau ir pranešdavau, tai dabar jau tvarka. Reikia kovoti už savo būvį.

Jei ko nors pritrūktumėt, ar rastumėt pas ką pasiskolinti?

Tai, kad niekas čia neina pas mus skolintis. Laikai pasikeitė. Dar neseniai viena kaimynė pasiskundė: „Anksčiau draugiškiau gyvenom“. Nu bet tai ką darysi, dabar kiekvienas už save kažkaip. Dar viskas ir nuo pinigų priklauso, pensijos mažos tai ir pikti visi.

Skolintis neinat, bet sveikinatės su kaimynais?

Sveikinuosi su visais, išskyrus porą moteriškaičių, kurios ant manęs pyksta. Ir pasikalbam su jais. Esu bendraujantis, neužsidaręs. Bet kiekvienas skirtingas, visi savo charakterio.

Vardinot visokius darbus – tai stengiatės, nes Jums reikia ar pagalvojat ir apie kaimynus?

Tai ir man reikia, bet gi ne sau darau kažką – visiems. Vienas gyvenčiau – tai taip, bet čia penkiolika butų.

Apibūdinkite gerą kaimyną – kokiomis savybėmis jis pasižymi?

Kai su juo gali bendrauti, jis sveikinasi, jis tau nuolankus yra. Nėra toks, kuris bambėtų. Kalbėk, bendrauk su kaimynu, paklausk kaip sveikata – tai taip.

Gražiu oru visad išeinat ant šito suoliuko pasėdėti?

Stengiuosi. Ir kaimyną pavadinu. Dar kitam name yra toks vyras, irgi invalidas. Ir jis visą dieną vienas. Nors ir aš beveik visą dieną vienas, tai liūdna. Tai laikraštį paskaitau, televizorių pažiūriu ir išeinu į lauką.

Ko palinkėtumėte savo kaimynams?

Laikas pradėti visko norėti, nebesakyti „man nieko nereikia“. Nes kai nieko nereikia, tai sunku gyventi. O tokiems žmonėms, kurie dar kažko nori, tai jie optimistai ir saulė gražiau šviečia. Daugiau šypsokitės, būkit žmonės.

Ačiū už pokalbį!