Kalba gyventojai

Televizijos laidų vedėja Eglė Daugelaitė: „Klaipėdiečiai – tikri „dūšios“ žmonės“

Žavioji LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėja, taip pat atpažįstama ir kituose televizijos projektuose, jau dešimtmetį gyvena sostinėje, tačiau Klaipėda – ne tik gimtasis, bet ir brangus miestas, su kuriuo visuomet sies ypatingas ryšys.

Kokia pirma mintis, pagalvojus apie Klaipėdą?

Mintis nukelia į mokyklą, namus.  Dar mintys apie saulę, jūrą, uostą.

Kuriame Klaipėdos rajone gyvenote? Kuo jis Jums ypatingas?

Užaugau senamiestyje, netoli Martyno Mažvydo aikštės. Į muzikos mokyklą keliaudavau pėsčiomis, tad žinojau patį trumpiausią ir mažiausiai žingsnelių kainuojantį maršrutą. Visai neseniai tuo maršrutu žingsniavau – tikra nostalgija.

Kuri miesto vieta Jums svarbi ar kaip tik – badanti akis savo problemomis?

Kadangi jau dešimtmetį gyvenu Vilniuje, tai tokių vietų daugiau pastebiu Vilniuje. Bet yra namų-vaiduoklių ir miesto centre Klaipėdoje. Jau žinau, kad vieno likimas sprendžiamas omenyje turiu raudonų plytų pastatą Naujojo uosto gatvėje. Bet yra dar keli tokie raudonų plytų „pabaisiukai“ Šaulių ir Liepų gatvėse.

Smagu, kai klaipėdiečiai iš industrinių vietų gali ir geba sukurti jaunimo traukos vietas, meno inkubatorius ir panašiai.

Į kurią miesto vietą nekeltumėte kojos?

Turbūt tokios nėra, bet prie prekybos bazių Šilutės plente pėsčiomis nakčia nevaikščiočiau. Taip pat miegamieji rajonai man nepažįstami ir turbūt todėl labai nejaukūs.

Kur vestumėtės nevietinius svečius? Kokią Klaipėdą norėtumėte jiems parodyti?

Klaipėdos senamiestis, Kruizinių laivų terminalas, takai prie Danės upės, pasivaikščiojimas molu prie jūros, kelionė dviračiu, kad ir iki Juodkrantės.

Vasarą Klaipėda yra tiesiog nuostabi, tereikia pakenčiamai malonaus oro be lietaus ir vėjo. Kelionė keltu Kuršių mariomis tiems, kas nematę niekada tų peizažų yra kažkas nepakartojamo. Apskritai kelionė laivu, kad ir iki Jūros vartų, yra labai įspūdinga.

Galbūt miestui ko nors trūksta?

Miestui trūksta judesio ir veiklos šaltuoju metų laiku. Ne fontanai, o renginiai ir šventės traukia žmonių mases. Tai, manau, nuo to reikia pradėti.

O gyventi čia išties gera, tereikia sukurti tam patrauklias sąlygas, kad žmonės ne išvažiuotų, o atvažiuotų ar, galų gale, grįžtų. Jaunimą pritraukia patrauklūs darbo pasiūlymai, išskirtinės studijos, gera infrastruktūra, sąlygos auginti vaikus.

Esu ne kartą girdėjusi jaunas šeimas besiskundžiant, kad Klaipėdoje tiesiog nuobodu, todėl žmonės ieško pramogų Vilniuje. Taip neturėtų būti.

Jei galėtumėte mieste daryti ir įgyvendinti ką norite, ką darytumėte pirmiausia?

Galbūt sutvarkyčiau dviračių takus. Kad per visą miestą netrukdomai būtų galima judėti dviračiu: ne šaligatviai, o papildomos juostos gatvėse turėtų atsirasti.

Turiu seną svajonę įkurdinti vieną  skulptūrą Klaipėdos senamiestyje. Magistro studijų metu sukurtas jos maketas, norėtųsi tokios simbolinės dovanos Klaipėdai, su kuria visada sies ypatingas ryšys. Bet mažosios plastikos darbų ir taip netrūksta senamiestyje.

Būtų smagu apžvalgos bokštas į Kuršių marių pusę – tas kranų, marių ir jūros vaizdas, kurį mačiau lankydama senamiestyje stovinčią mokyklą neišsitrina. Norėtųsi, kad tuo vaizdu pasimėgautų visi norintys.

Labai norėčiau, kad būtų dar daugiau išnaudota Danės upė. Atnaujinta irklavimo bazė. Nepamirškim dviračių treko. Klaipėda turi visas sąlygas būti sporto miestu.

Palyginkite Klaipėdą kitų Lietuvos, Europos miestų kontekste: ar ji išsiskiria, o gal kaip sunku identifikuoti miesto veidą, neskaitant to, kad tai – uostamiestis?

Klaipėda dar yra džiazo sostinė. Dabar labai džiugu, kad puošiasi įvairiausiais gatvės meno projektais – tai labai gyvina visą vaizdą.

Kokie yra klaipėdiečiai?

Klaipėdiečiai, apskritai Klaipėdos krašto žmonės, ir žemaičiai, yra tikri „dūšios“ žmonės. Esu girdėjusi iš verslo sektoriaus atstovų, kad čia žmonės paprastesni, nesusireikšminę, jiems nereikia ilgų ceremonijų susitarti ar susitikti.

Čia mažiau skubos, tad ir eismas paprastesnis, niekas neskuba, mažai kas naudoja garso signalus. Tokius dalykus įvertini tik grįžus iš sostinės ar užsienio didmiesčių.

Atviresni čia žmonės, mažiau susvetimėjimo, ko labai trūksta.

Kaip būti geru kaimynu? Ar gera kaimynystė šiais laikais yra svarbi?

Man labai svarbi. Geras kaimynas – neabejingas kaimynas. Ypač daugiabutyje svarbu, kad žmonės būtų kaimyniški, vertintų bendrą turtą kaip savo, pakeltų šiukšlę, paklaustų kaip sekasi, nebūtų abejingas tvarkai ir norui kažką daryti bendram gėriui – kad ir pasirūpinti kiemo švara…

Nuostabu, kai vyksta kaimynų diena: visi išeina į kiemą ar bendrą gatvę, susėda prie bendro stalo ir tiesiog bendrauja. Būtų puiku, kad tai vyktų ne tik naujai susikūrusiuose rajonuose, bet ir senų daugiabučių kiemuose.