Kalba ekspertai Kalba gyventojai Paslaugos

Pasikinkius jėgos aitvarą – tarp Lietuvos ir Filipinų

Kadangi Lietuvoje kaitavimui tinkamas tik vasaros sezonas, K. Malinauskas žiemas praleidžia Filipinuose

Karolis Malinauskas, mikrosistemų ir nanotechnologijų mokslų daktaras, įkūręs jėgos aitvarų mokyklą ir pasaulyje atpažįstamas Don Karlito pseudonimu, didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia ant vandens. Vyras „Kalba Klaipėda“ portalui papasakojo ne tik apie šio sporto subtilybes, bet ir paaiškino savo gyvenimo tarp Lietuvos ir Filipinų priežastis.

Papasakokite apie jėgos aitvarų sportą. Ar Lietuvoje daug šio užsiėmimo entuziastų?

Apie jėgos aitvarų sportą, dažnai vadinamą kaitavimu, pasaulyje imta kalbėti tik nuo 1998 metų. Tai yra viena pavojingiausių sporto rūšių, tačiau ją propaguojančių aktyvistų netrūksta nei Lietuvoje, nei užsienyje. Mūsų šalyje kaitavimo sezonas prasideda gegužės gale, o baigiasi spalio pradžioje. Pagrindinės vietos, kuriose tinkamu oru galite pamatyti ne vieną jėgos aitvarų sporto mėgėją – Palangos pajūris ir Kuršių Marios iš abiejų pusių: tiek Šilutės, tiek iš Nidos bei Juodkrantės.

Papasakokite apie Lietuvoje gyvenančius žmones, išdrįstančius išbandyti jėgos aitvarus? Ar tarp jų yra merginų? Koks buvo jauniausias jūsų kaitavimo mokyklos mokinys?

Kalbant apie žmones, kurie kaitavimu užsiiminėja nuolatos, tai Lietuvoje tokių yra apie 400, o šio sporto mėgėjų, manau, galėtume suskaičiuoti net kelis tūkstančius.  Merginos šiame sporte tikrai nėra naujiena. Manau, jog Lietuvoje jos sudaro apie 10 proc. profesionaliu ar mėgėjišku kaitavimu užsiimančių žmonių, o atsižvelgiant į tai, jog kaitavimas nėra fiziškai lengvas užsiėmimas, galiu drąsiai teigti, jog merginos šia sporto rūšimi tikrai domisi. Kadangi mes esame pirmieji Lietuvoje įkūrę tokio pobūdžio mokyklą mane išties džiugina, jog bendras norinčių išmokti kaituoti žmonių skaičius nuolatos didėja. Asmeniškai mano jauniausias mokinys, kurį mokiau jėgos aitvarų sporto subtilybių buvo dešimties metų. Dažniausiai tokių vaikų tėvai yra nemaži kaitavimo entuziastai, taigi, natūralu, jog matydami tai darančius tėvelius, mažieji taip pat nori tai išbandyti.

Treneris
Tarp Lietuvos ir Filipinų gyvenantis K. Malinauskas teigia, jog Lietuvoje jėgos aitvarų mėgėjų tik daugėja

Kokių žmogaus būdo savybių pareikalauja kaitavimas?

Pirmiausia, reikia noro ir užsispyrimo, nes kaitavimas tikrai pareikalauja nemenkos kantrybės. Jei turi daug noro, tau tereikia gero instruktoriaus, kuris pasirūpins, jog ne tik visas mokymosi procesas vyktų greičiau, bet ir būtų išvengta traumų. Žinoma, tam įtaką daro ne tik instruktorius, bet ir tai, jog su metais ši sporto šaka darosi vis saugesnė.

Kas keičiasi, jog jis darosi vis saugesnis?

Keičiasi aitvarų dizainas. Anksčiau jų buvo neįmanoma paleisti, o dabar dizaineriai sugalvojo tam tikras saugos sistemas, kurių dėka, aitvaras labai patogiai atsisega, ko anksčiau nebuvo. Dabar aitvaras valdosi labai lengvai, taigi net vaikai gali tinkamai ir saugiai jį išlaikyti. Nors ši sporto šaka skaičiuoja tik trečią dešimtmetį, tačiau kiekvienas gali pastebėti jai skirtos įrangos saugumo progresavimą.

Ar jėgos aitvarų sportas yra brangus?

Dabar nebemanau, jog jis yra labai brangus, o anksčiau vienareikšmiškai – taip. Nepaisant to, jei kaitavimu užsiiminėji neprofesionaliai, tai įsigytos įrangos tau užteks visam gyvenimui. Jei tuo užsiiminėji profesionaliai, žinoma, tai kainuoja daug brangiau, nes įrangos komplektą gali naudoti tik tris sezonus. Dėvėtą įrangos komplektą žmogus gali įsigyti labai pigiai – už 800, o naujas atsieina apie 1700 eurų.

Ar ši sporto rūšis populiari užsienyje?

Kadangi, šis sportas yra pavojingas, yra ir istorijų, kuomet pliaže, kaituojant, nukritęs aitvaras poilsiautojui nupjovė ausį ar kaip kitaip sužalojo, todėl pasaulyje yra skirtos tik tam tikros vietos paplūdimiuose, kur žmonės gali užsiimti šiuo sportu. Lietuvoje to nėra, bet pasaulyje ši praktika yra gana dažna: paplūdimiai oficialiai yra priskirti kaitavimo entuziastams. Pasaulyje, kaip ir mūsų kaitavimo mokykloje, mokiniai yra sertifikuojami ir gauna IKO (International Kiteboarding Organization) narių korteles, kurios galioje visame pasaulyje. Užsienyje, jei tu norėsi ateiti ramiai pakaituoti ir išsinuomoti įrangą, bet neturėsi tos kortelės, tau to daryti niekas neleis. Aišku, turiu būti nuoširdus ir pripažinti, jog susitarti įmanoma, tačiau niekas lengvai nesutinka prisiimti tokios didelės atsakomybės ir rizikos.

Nors kaitavimui ir reikalingas geras fizinis pasirengimas, tačiau svarbiausia, anot trenerio, užsispyrimas

 

Nors ir esate profesionalas, tačiau galima spėti, jog per tiek metų esate patyręs kažkokių sužalojimų?

Aš asmeniškai dar niekad nesu patyręs kaulų lūžių, tačiau nuo kitų įvairių sužalojimų aš tikrai neapsisaugojau. Bet prisiminkime ir tai, jog aš kaituoju ištisus metus.

Mano draugui yra lūžusi koja, kitam – šonkauliai. Kadangi tai vienas pavojingiausių sportų, yra žmonių, kurie juo užsiiminėdami patyrė mirtiną traumą. Jei tu propaguosi šį sportą neturėdamas žinių, labai didelė tikimybė patirti traumą. Bet tikrai nereiktų bijoti išbandyti kaitavimo: Lietuvoje aš apie tokius lūžius ir sužalojimus per sezoną išgirstu tik 2-3 kartus, o juk tuo užsiimančių žmonių yra tūkstančiai!

Koks yra jūsų, atsidavusio kaituotojo, gyvenimas? Ar tai amžina ir nesibaigianti kelionė?

Aš jau dešimt metų gyvenu tarp Lietuvos ir Filipinų. Kadangi esu tarptautiniu mastu kvalifikuotas kaitavimo instruktorius, Filipinuose praleidžiu žiemos, o Lietuvoje vasaros sezoną. Toks gyvenimas tikrai ne kiekvienam, tau ypatingai turi patikti vanduo, tu turi mylėti bangas ir visą gamtą. Tokiems kaip man, smagiausia yra, kuomet į vieną susijungia šie šeši dalykai: gamta, ramybė, stichija, sportas, tobulėjimas bei adrenalinas. Viskas viename ir visame tame esu aš.

TOP 5 kaitavimui tinkamiausių vietų?

  1. Kaip bebūtų keista, Lietuva yra viena iš geriausių vietų, jei tik pučia palankus kaitavimui vėjas. Čia nėra jūros ežių, jokių pavojingų vandens gyvūnų, nėra per karšta. 2. Egiptas. 3. Kanarų salos. 4. Brazilija. 5. Fidžis. Na ir žinoma, dar turėčiau paminėti ir nepamiršti Filipinų.
Filipinuose treneriu dirbantis vyras praleidžia visą šaltąjį sezoną