Kalba ekspertai Naudinga žinoti

Psichologė: mes jaučiamės ir elgiamės taip, kaip mąstome

Šių laikų žmogui psichologinė pagalba gali padėti gyventi pilnavertiškesnį gyvenimą, kuomet analizuojamos ne tik problemos, bet ir kuriamos gerosios praktikos. Apie nerimą, baimes, nepasitikėjimą savimi ir kitais pasakoja psichologė-psichoterapeutė Rūta Diržienė. Moteris atskleis, kaip pamilti save, kokiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos ir kaip stipriai gali padėti savęs tobulinimas.

Ar šiuo metu lietuviai drąsiau ir gausiau lankosi pas psichologus bei psichoterapeutus?

– Taip. Šiuo metu jau gana drąsiai kalbame apie psichologines problemas ir kreipiamės pagalbos. Tuo galime labai pasidžiaugti.

Kokiais atvejais reikia kreiptis pagalbos pas psichologus?

– Kai sutrinka mums įprastas funkcionavimas. Kai jaučiame, kad patiems susitvarkyti darosi sudėtinga. Kai iššūkiai, su kuriais susiduriame, viršija mūsų prisitaikymo galimybes. Taip pat ir tuomet, kai norime geriau save pažinti, gyventi kokybiškesnį gyvenimą. Psichoterapija nėra vien taisymas to, kas yra blogai. Tai ir kūrimas to, kas yra gerai.

Kokius metodus naudojate savo darbinėje patirtyje padedant žmogui suprasti jo problemas?

– Dirbu pagal kognityvinę ir elgesio psichoterapiją. Tai šiuolaikinė, mokslu grįsta terapija, kurios efektyvumas įrodytas daugybe mokslinių tyrimų. Šiuo metu tai populiariausia psichoterapijos kryptis Europos Sąjungoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse. KET remiasi modeliu, kuris sako, kad mūsų emocijos ir elgesys priklauso nuo to, kaip mes suvokiame situacijas, t. y. mūsų savijautą lemia ne pačios situacijos, o tai, ką mes apie jas galvojame.

Žvelgiant iš Jūsų darbinės patirties, kokios dažniausios problemos kamuoja žmones?

– Pasitikėjimo savimi trūkumas, sunkumai santykiuose ir darbe, įvairūs nerimo sutrikimai, depresija.

Ar pastebėjote, jog vis dažniau žmonėms pasireiškia depresijos simptomai? Kokios esminės to priežastys?

– Taip. Depresijos priežastys gali būti susijusios su biologiniais, psichologiniais ir socialiniais veiksniais. Ją gali sąlygoti genetika, ilgalaikės somatinės ligos, ūmūs fizinės sveikatos sutrikimai, intensyvus hormonų persitvarkymo periodas, socialiniai faktoriai arba staigus įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimas, ilgalaikiai ir sunkūs psichologiniai išgyvenimai, miego sutrikimai, piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis. Paskutiniu metu dažnai susiduriu su klientais, kuriems depresijos simptomai atsirado ar pasunkėjo dėl pandemijos, karantino sukeltų iššūkių ir išgyvenimų.

Ką daryti, kad žmogus mažiau nerimautų ir bijotų?

– Svarbu išsiaiškinti, kokios yra nerimo ar baimės priežastys. Įsivardinkite savo nerimo šaltinius, rašykite dienoraštį. Norint geriau valdyti nerimą labai rekomenduoju pradėti nuo fizinio aktyvumo ir būvimo gamtoje. Stenkitės išsimiegoti, sveikai maitintis. Daugiau laiko praleiskite bendraudami su mylimais žmonėmis, gyvūnais. Užsiimkite mėgstamomis ir maloniomis veiklomis. Labai padeda kvėpavimo pratimai, autogeninė treniruotė, progresuojanti raumenų relaksaciją, dėmesingumo ir sąmoningumo praktikos, meditacijos, vizualizacijos.

Ar nerimas ir baimė gali trukdyti žmogui gyventi laimingą gyvenimą? Kodėl?

– Žinoma, kad taip. Viskas priklauso nuo nerimo lygio. Jeigu jis žemas ir žmogus gali jį toleruoti – tai nesukelia sunkumų. Tačiau, kai nerimas tampa pernelyg intensyvus ir trunka ilgai, jis pradeda trukdyti žmogui atlikti įprastus kasdienius dalykus: dirbti, bendrauti. Tai gali sutrikdyti miegą, sukelti įvairių fizinių negalavimų. Dėl intensyvaus ir ilgalaikio nerimo gali išsivystyti įvairūs nerimo sutrikimai.

Ką daryti, jog gyvenimas taptų pilnavertiškesnis?

– Turėti tikslų ir gyventi vadovaujantis savo vertybėmis. Atsisakyti dalykų, kurie yra nesvarbūs ir daugiau laiko skirti tam, kas mums iš tikrųjų rūpi. Kai aiškiai žinome, ką ir kodėl darome, kas mus motyvuoja ir ką iš to gauname, jaučiame, kad gyvename prasmingą gyvenimą.

Kaip pamilti save?

– Pradėkite nuo mažų dalykų. Kasdien įsivardinkite vieną ar kelis dalykus, kurie jums jumyse patinka. Dažniau pagirkite save, nusišypsokite sau. Kai būna sunku – atjauskite save, apkabinkite, o ne kritikuokite ar bauskite. Rūpinkitės savo kūnu, skirkite laiko maloniems dalykams.

Ką galima padaryti, jog būtų lengviau pasitikėti kitais?

– Ar mes pasitikime kitais žmonėmis, priklauso nuo mūsų įsitikinimų, susiformavusių ankstyvajame amžiuje bei vėliau sekusių patirčių. Mano patirtis rodo, kad kai žmogus pradeda aiškiai suvokti, kad būtent jo paties mąstymas palaiko problemas ir, kad neįmanoma mąstyti bei elgtis taip, kaip anksčiau, o vis dėlto norima jaustis kitaip, jis gali apsispręsti tai keisti. O tai reiškia pradėti eksperimentuoti su savo mąstymu, tikrinti naujas prielaidas ir elgesio modelius bei stebėti, kaip tai veikia savijautą

Ar savęs tobulinimas padeda emociškai jaustis geriau?

– Taip. Nuolatinis mokymasis, kompetencijų didinimas (ypatingai mums svarbiose srityse) stiprina mūsų pasitikėjimą savimi, didina psichologinį atsparumą. Tai vienas svarbiausių dalykų, kalbant apie psichologinę sveikatą.

Kokiais žodžiais padrąsintumėte tuos, kurie jaučia, jog jiems reikia pagalbos, tačiau drovisi arba bijo?

– Mes visi kartais jaučiamės blogai. Tai yra normalu. Labai garsiai norisi pasakyti, kad nėra gėda kreiptis pagalbos. Priešingai – tai stiprybės įrodymas.