Kalba gyventojai

Prancūzė Hélène: „Klaipėdos gatvės yra nuostabios!“

Prancūzė jau spėjo pamėgti Lietuvos uostamiestį.
Prancūzė jau spėjo pamėgti Lietuvos uostamiestį.

 

Klaipėdos Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje pradėjo sukiotis žavi, jauna prancūzė – Hélène Hamon. „Kalba Klaipėda“ ji papasakojo, ką veikia Klaipėdoje ir pasidalino savo pastebėjimais iš gyvenimo uostamiestyje.

Hélène pasakoja, kad atvyko iš rytų Prancūzijoje, netoli Šveicarijos, esančio miestelio mūsų ausiai egzotiškai skambančiu pavadinimu – Bezansono. Didžiausias skirtumas, pasak merginos, yra šalies dydis: „Vienoje Prancūzijoje galite sutalpinti dešimt Lietuvų“. Taip pat Hélène juokauja, kad kilo iš sūrio krašto, kuriame vyrauja baltos spalvos namai. Nuostabą jai kelia ne tik žemesnės maisto kainos, bet ir laikinai priglaudęs miestas: „Klaipėdos gatvės yra nuostbios!“. Čia jai pro akis neprasprūsta ir ypatingas senamiesčio grindinys.

– Kaip atvykai  į Klaipėdą, kodėl? Ką čia veiki?
Pati kelionė buvo tikras nuotykis, tik truko labai ilgai: keliavau lėktuvu, traukiniais, autobusu – iš viso net 19 valandų! Norėjau pabandyti gyventi užsienyje, visai kitokioje kultūroje nei mano, tad pasirinkau savanoriauti projekte pagal Europos savanorių tarnybos programą (angl. European Volunteering Service, EVS). Nesirinkau konkrečios šalies ar miesto, kur galėčiau būti naudinga. Ir atsitiktinumas lėmė, kad atsiradau Klaipėdoje. Čia savanoriauju Klaipėdos bibliotekoje. Taip pat lankau lietuvių kalbos kursus, tad per 10 mėnesių tikiuosi žinosiu ką perku parduotuvėje!

– Kaip jautiesi Klaipėdoje? Gal jau turi mėgstamų vietų?
Klaipėda nėra labai didelė, o man iš tiesų patinka maži miestai. Manau, kad mieste labai švaru ir tai yra įspūdinga. Mėgaujuosi pasivaikščiojimais parke – ten tylu ir galima paskaityti knygą, jei oras saulėtas. Taip pat mėgstu nueiti į senamiestį prie šachmatų lentos – norėčiau išmokti žaisti šachmatais.

Vis dar išsigąstu, kai autobusai ar didesnės mašinos važiuoja tiltu į senamiestį – toks triukšmas! Nežinau, ar man pavyks prie to priprasti. Dar man patinka atrasti meną senamiesčio gatvėse – paveikslai tokie nepakartojami! Šiuo metu mėgaujuosi viskuo – Klaipėdos miesto turizmo centras turi paruošęs labai patogų gidą po miestą. Dar norėčiau rasti fainą barą, kuriame būtų gero kraftinio alaus ir geros muzikos.

– Ką manai apie klaipėdiečius, ar jie tau draugiški?
Kaskart, kai užduodu klausimą, žmonės man skiria laiko, kad į jį atsakytų arba parodytų tai, kas man neaišku. Traukinyje ir net gatvėje teko sutikti tikrai mielų žmonių. Tik kai nekalbi lietuviškai, kartais sunku rasti, kas galėtų atsakyti. Nors jaunesni žmonės kalba angliškai bent tiek, kad galėtų atsakyti į mano klausimą ar bent kiek padėti. Ir tai tikrai malonu, nes Lietuva kol kas – man paslaptis ir tikras nuotykis, pavyzdžiui, apsiperkant.

– Kuriame rajone gyveni? Ar pastebėjai, kad rajonas kuo nors išsiskiria, yra saugus?
Manau, kad man labai pasisekė dėl vietos, kurioje gyvenu: netoli yra biblioteka, kurioje savanoriauju, taigi – prie senamiesčio. O ten yra parduotuvių, barų, kavinių – viskas atrodo šalia. Kartais erzina, kai pro šalį važiuoja greitosios pagalbos automobilis su įjungtu signalu, bet tai nėra didelė problema. Manau, kad ten, kur gyvenu yra saugu, tačiau nežinau kaip yra iš tikrųjų. Tiesiog nesijaučiu nesaugiai, kai einu gatve.

– Ar jau lankeisi kituose Lietuvos miestuose?
Neturėjau laiko atrasti daug naujų miestų, bet jau buvau Trakuose. Ten man patiko tiek mano viešnagė, tiek pilis, bet, manau, mieliau rinkčiausi Klaipėdą. Praleidau kelias valandas Vilniuje ir tikrai norėčiau ten grįžti, praleisti daugiau laiko ir labiau patyrinėti miestą.

– Ar norėtum Klaipėdoje pasilikti ilgesniam laikui?
Klaipėdoje jaučiuosi tikrai labai gerai. Dar neturėjau laiko ištyrinėti viso miesto, bet, manau, man jis patiks. Šiuo metu nemanau, kad likčiau čia gyventi ilgiau nei esu numačiusi, nes labai noriu pažinti kitas šalis ir kitus miestus. Bet galbūt praėjus keliems mėnesiams mano atsakymas bus visai kitoks – ką gali žinoti…

– Ačiū už atsakymus!