Kalba gyventojai

Nijolė Zajauskienė: atsidavusi profesijai ir miestui

Nijolę Zajauskienę gimimo dienos ir profesinės šventės – mokytojų dienos – proga pasveikino „Danės būsto“ kolektyvas

Spalio 5-ąją, tradiciškai minima Mokytojų diena. Tačiau Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos rusų ir vokiečių kalbų mokytoja Nijolė Zajauskienė švenčia ne tik profesinę šventę, bet ir savo gimtadienį. Šiomis progomis klaipėdietę pasveikino „Danės būsto“ kolektyvas.

Nulemta mokytojos profesija

Paklausta, kaip pasirinko mokytojos kelią, ponia Nijolė iškart atsakė: „Matot, jau iškart taip žvaigždės nusprendė“. Įtakos turėjo ir pirmoji mokytoja, Janina Dragūnienė, kuri ne tik pastebėjo būsimosios pedagogės gabumus mokantis, bet ir norą padėti kitiems, sugebėjimą paaiškinti, mokyti. „Labai gerai mokiausi ir, kad netrukdyčiau, nes buvau labai aktyvi, ji sugalvojo, jog galėčiau padėti kitiems mokiniams. Ir kadangi neturėjau nei brolių, nei seserų, tai ta klasė, trisdešimt šeši mokiniai, tapo mano šeima“, – pasakojo N. Zajauskienė.

Mokytoja ponia Nijolė dirba jau beveik keturiasdešimt metų. Ir savo darbo bei pašaukimo į jokį kitą nekeistų. Ji siekia ne tik gerai išmokyti dėstomų dalykų, bet ir būti drauge bei patarėja: „Kaip mano mokiniai sako, esu ne tik dalyko, bet ir gyvenimo mokytoja.“

Mokinius reikia mylėti

Pati gerbusi ir klausiusi savo mokytojų, N. Zajauskienė įsitikinusi, kad dėl to tokios pagarbos sulaukia ir iš savo mokinių. Pasak jos, jiems svarbu, kad mokytojai yra reiklūs sau ir kitiems, tačiau visada teisingi, geranoriški, o svarbiausia – myli savo mokinius. „Jeigu jie jau supranta, kad juos myli… Žinot, kaip mamos: būna pabara, bet vaikai žino, kad juos myli, o jiems tai ir yra svarbiausia – meilė, geranoriškumas, rūpestis“, – patirtimi dalinosi ponia Nijolė.

Vertinimo sistemoje pedagogė pirmiausia išskiria asmenybę: „Aš vertinu, visų pirma, žmogų. Tad stengiuosi pastebėti ką kiekvienas turi gero ir tai motyvuoti.“ Mokytoja džiaugiasi gražiais mokinių žodžiais, užsitarnauta pagarba ir net galimybe su jais pabendrauti prie kavos puodelio, išklausyti.

Didžiausias ponios Nijolės noras – griežtesnė mokytojų atranka, nuolat keliama kvalifikacija. „Jie tikrai turi būti testuojami, turi būti pokalbiai, kad ne bet kas ateitų į mokyklą. Kaip gydytojais negali būti bet kas, taip negali būti ir mokytojais“, – teigė pedagogė.

Miesto patriotė

Mokytoja ne tik atsidavusi savo profesijai, bet ir miestui: „Esu Klaipėdos patriotė. Galėjau pasilikti Vilniuj, bet grįžau į Klaipėdą, nes nė už ką nekeisčiau mūsų jūros, mūsų senamiesčio…“ Mieste ponia Nijolė nesibodi pakelti šiukšlės, aktyviai bendrauja su kitais bendruomenės nariais, noriai prisideda prie uostamiesčio gražinimo.

Šiuo metu pedagogė gyvena šalia Turgaus aikštės esančiame name: „Gimiau Turgaus aikštėj, grįžau, turbūt iš čia ir iškeliausiu.“ Ji dėkoja daugiabutį administruojančiam „Danės būsto“ kolektyvui už supratingumą, išklausymą ir pagalbą. „Puikūs, nuostabūs žmonės. Sakau, kad jeigu mes turim tokią mus administruojančią įmonę su tais žmonėmis, kad yra toks įsiklausimas, tai tikrai esu dėkinga. Labai džiaugiuosi, kad jie yra ir Klaipėdai, ir gyventojams“, – gražių žodžių negailėjo ponia Nijolė.