Būsto naujiena Kalba ekspertai

Nelaimė paplonins gyventojų pinigines

Vieno daugiabučio namo palėpėje kilęs gaisras gyventojams ne tik sukėlė rūpesčių, bet ir gerokai kirto per kišenę. Gaisro žala siekia 50 tūkst. eurų, o nepavykus nustatyti atsakingo asmens, nuostolius gali tekti padengti visiems gyventojams. Ar šiuo bei panašiu atveju gyventojus nuo neplanuotų išlaidų būtų išgelbėjęs viso daugiabučio namo draudimas?

Vieno pajūrio daugiaaukščio pastato palėpėje kilęs gaisras tapo rimtu galvos skausmu viso namo gyventojams. Nelaimę lėmė dvi priežastys – vienas namo bendrasavininkas įrengė židinį bute, šį butą įsigijęs asmuo nevykdė židinio eksploatacijos, o židinį įrengęs asmuo palėpėje sandėliavo daiktus šalia kamino. Jie užsidegė, o ugnis apgadino ir padarė didelę žalą bendroms namo konstrukcijoms ir kitam turtui. Gaisro kaltininko iki šiol oficialiai dar nepavyko įvardinti nei teismams, nei atsakingoms institucijoms, todėl panašu, jog dėl patirtų nuostolių pinigines gali tekti paploninti visiems namo savininkams.

Lietuvoje jau tampa įprasta drausti savo butus. Skaičiuojama, kad tokį draudimą turi apie 30 proc. šalies gyventojų. Tačiau viso daugiabučio namo, o tiksliau – bendrosios nuosavybės draudimas, kol kas daugeliui yra net negirdėtas. O būtent toks draudimo polisas būtų išgelbėjęs minėto daugiabučio namo savininkų pinigus.

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis sako, kad nelaimingi atsitikimai, susiję su daugiabučių bendrojo naudojimo konstrukcijomis bei patalpomis, ir dėl to atsirandantys dažnai nepakeliami finansiniai kaštai gyventojams yra aktuali šiandienos problema.

„Bendrojo naudojimo objektų draudimas yra efektyvi ir kitose valstybėse plačiai naudojama priemonė. Tiesa, vienose šalyse jis puikiai veikia dėl gyventojų sąmoningumo, o kitose – yra privalomas. Lietuvoje taip pat galimas ne vienas šios problemos sprendimo būdas. Vienas jų – gyventojų švietimas apie kylančias rizikas, jų atsakomybes bei pareigas, o taip pat apie draudimą kaip gyventojų interesų apsaugos priemonę“, – teigė A.Romanovskis.

Bendrosios nuosavybės draudimas yra siūlomas individualiai įvertinus draudžiamą objektą, kuris turėtų būti ne senesnis nei draudimo bendrovės nurodytas amžius arba renovuotas, taip pat įvertinat jo būklę ir kitus veiksnius. A.Romanovskio teigimu, bendras turtas draudžiamas nuo tokių rizikų kaip piktavališkas pastato sugadinimas, vagystės, vandens ir ugnies žalos, stichinės nelaimės.

Prieš kelis dešimtmečius privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje taip pat buvo vertinamas skeptiškai. Šiandien apie tai, ar būtina drausti transporto prieemones, net nekyla diskusijų. Kalbant apie daugiabučių namų bendrosios nuosavybės draudimą, regis, tik laiko klausimas, kada jis taps neatsiejama pastato ir jo šeimininkų apsaugos priemone.

Beje, dalis Europos valstybių daugiabučiams jau taiko privalomąjį draudimą. Toks reguliavimas galioja kaimyninėje Estijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje. A.Romanovskis pažymi, kad Lietuvoje įstatyminės bazės dėl privalomojo daugiabučių bendrųjų konstrukcijų ir patalpų draudimo kūrimas irgi yra viena iš diskutuotinų alternatyvų problemai spręsti. Tiesa, kol kas šiuo klausimu rimtesnių diskusijų negirdėti.