Naudinga žinoti

Naudingiausios rudens vaistažolės

Rudens laikotarpis žavingas ne tik spalvingais gamtos peizažais, bet tuo pačiu tai be galo turiningas metų laikas, kuriame apstu naudingųjų vaistažolių, padedančių sustiprinti imunitetą bei išsigydyti įvairias sveikatos problemas. 

Rugsėjo–spalio mėnesiais renkami šių naudingųjų augalų lapai ir žiedai:

Vaistinės medetkos žiedai (graižai) skinami tik pradėję žydėti. Šis augalas žydi iki pirmųjų šalnų. Medetkos žieduose daug karotino, kuris organizme virsta vitaminu A, taip pat turi gydomųjų, baktericidinių, uždegimą slopinančių, žaizdų gijimą skatinančių savybių. Medetkos žiedų užpilai stiprina plaukus, skatina jų augimą, o kompresai kuo puikiausiai tinka riebiai ir itin probleminei odai valyti.

Didžioji dilgėlė žydi liepos–spalio mėnesiais. Dilgėlių lapai yra ypač tinkami vaistams. Jie renkami augalo žydėjimo metu. Dilgėlių lapuose gausu vitaminų K, C, B, E, karotinoidų, geležies, vario, mangano.

Miškinė dedešva žydi birželio–spalio mėnesiais. Rugsėjo–spalio mėnesiais galima rinkti dedešvos lapus, nes augalas dar vis žydi. Toks užpilas su miškine dedešva vartojamas sergant uždegiminėmis ligomis, bronchitu, laringitu.

Vaisių gausa:

Juodavaisės aronijos vaisiai pasižymi vitaminu P, kuris kartu su vitaminu C mažina kapiliarų pralaidumą bei trapumą. Uogos ir jų sultys vartojamos vidinėms kraujosruvoms gydyti, mažina kraujospūdį, taip pat reguliuoja širdies ritmą.

Bruknės uogos turi ypač daug vitamino C, taip pat B grupės vitaminų, bei PP vitaminų. Uogų arbatą rekomenduojama gerti karščiuojant.

Erškėčio vaisiai turi daug vitaminų, ypač vitamino C. Be vitamino C erškėčių vaisiuose dar yra ir karotino, B grupės vitaminų, PP, K, E vitaminų. Erškėčių vaisių arbata puikiai tinka peršalimo ligoms gydyti bei norint sustiprinti imunitetą.

Spanguolių uogos renkamos rugsėjo–spalio mėnesiais. Jos puikiai tinkančios kraujuojančioms dantenoms skalauti, nes pasižymi baktericidinėmis savybėmis. Taip pat su medumi geriamos sergant angina, stipriai kosint. O sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, spanguolių vartoti vis dėlto nerekomenduojama.

Dygliuotojo šaltalankio vaisiai pradedami rinkti spalio mėnesį. Šaltalankio uogose gausu vitaminų, karotino, folio rūgšties. Iš šaltalankio uogų išspaudų galima pasigaminti aliejų, kuriuo gydomos odos ligos, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė. Naudinguoju šaltalankių aliejumi gydomi įvairūs nudegimai, žaizdos, sausa bei suskeldėjusi oda, taip pat ir pažeista burnos gleivinė, vidurių užkietėjimas.

Šermukšnio uogose daug vitamino C, taip pat rutino, karotino bei vitamino E, kuris atsakingas už imuniteto, akių bei odos būklę.

Šaknys ir šakniastiebiai: 

Balinio ajero šakniastiebiai kaip mat žadina apetitą, gerina virškinimą, taip pat stiprina plaukų šaknis, puikiai tinka slenkantiems ir riebiems plaukams skalauti.

Didžiojo debesylo šakniastiebiai pasižymi stipriu savitu kvapu, aštriu skoniu. Svarbu tai, kad šių šaknų nuoviras lengvina atsikosėjimą, vartojamas įvairioms kvėpavimo takų ligoms gydyti, slopina įvairius uždegimus. Be to, tinka ir skrandžio, žarnyno ligoms gydyti.

Paprastojo kiečio šaknų užpilas geriamas kaip raminamasis vaistas. Šis atpalaiduoja žarnyno spazmus. Negalima vartoti menstruacijų metu bei nėštumo laikotarpiu.

Valgomojo krieno šaknys turi baktericidinių savybių. Krieno šaknų sultys vartojamos apetitui žadinti, virškinamojo trakto ligoms gydyti. Sutarkuotų šaknų košelė puikiai tinka įvairiems kompresams, sergant radikulitu, artritu, reumatu. Kaip grožio priemonė krieno ir būtent obuolių košelė naudojama ir veido kaukei.

Vaistinio valerijono šakniastiebių užpilai ir nuovirai vartojami esant nervinei įtampai, nervinio pagrindo vidurių skausmams, taip pat ir galvos svaigimui bei alpimui. Vaistiniais valerijono šakniastiebiais gydomi širdies, gerklės, mėšlungio, epilepsijos priepuoliai. Šie naudingieji šakniastiebiai sparčiai gydo migreną, slopina dusulį, viduriavimą, pilvo skausmus ir pūtimą.

Varnalėšų šaknų užpilai ir nuovirai vartojami sergant inkstų akmenlige, virškinamojo trakto ligomis.