Naudinga žinoti

Norite praleisti laiką atokiau nuo turistų? Siūlome gražiausias vietas

 

Nesvarbu koks būtų oras: Lietuvą alina karščiai ar jos žemę plauna lietūs, vasarą pajūryje netrūksta turistų. Žinoma, daugelis džiaugiasi, jog iš kitų miestų ar net šalių atvykę svečiai tampa puikiais pirkėjais, atnešančiais pelno, tačiau dalis klaipėdiečių nuolat ieško vietų, kuriose būtų kuo mažiau žmonių ir jie galėtų pasimėgauti ramybe. „Kalba Klaipėda“ jums siūlo vietas aplink Klaipėdą, kuriose ne tik pasimėgausite gražia aplinka, bet ir  ramybe.

Prano Domšaičio galerija

Liepų gatvė 33

Kiekvienam žmogui žodis „ramybė“ reiškia skirtingus dalykus. Vieniems tai ilgas pasivaikščiojimas pušyne, o kietiems tai apsilankymas meno erdvėje. Pastarąją jums, būtent, ir gali pasiūlyti Prano Domšaičio galerija, įsikūrusi Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, keturiuose į vieną kompleksą sujungtuose pastatuose. Galerija atidaryta 1973 m., 22 salėse rodoma per 800 kūrinių. Nuolatinėje ekspozicijoje pristatoma tapytojo ekspresionisto Prano Domšaičio (1880–1965) kūryba. Iš Mažosios Lietuvos kilęs P. Domšaitis, Karaliaučiaus dailės akademijos auklėtinis, po Pirmojo pasaulinio karo garsėjo Vokietijoje, po Antrojo – sulaukė pripažinimo Pietų Afrikoje. Įspūdingą 665 dailininko kūrinių kolekciją Lietuvai padovanojo Lietuvių fondas (JAV). Rodomi 285 aliejiniai paveikslai, pastelės, akvarelės, ofortai ir piešiniai, siuvinėtos kompozicijos. P. Domšaitis tapė portretus, natiurmortus, tačiau svarbiausi jo kūryboje yra peizažai ir paveikslai bibliniais motyvais. XIX–XX a. pr. baldai, pagaminti pamario krašte, kiti taikomosios dailės dirbiniai kuria romantišką “dailininko namo atmosferą”.

Ekologinis pažintinis takas „Litorina“

Pasakos gatvė, Kukuliškiai

Jei norite pasimėgauti ne gamta, bet ir sužinoti kažką naujo ar negirdėto, pažintinis takas „Litorina“ puikiai tam tinka. Ekologinis pažintinis takas „Litorina“ driekiasi Baltijos pajūriu. Žingsniuojant šiuo taku, Baltijos krantas tarp medžių sušmėžuos iš 15 metrų aukščio. Prieš maždaug 7500 metų čia tyvuliavo Litorinos jūra, kurios vandens lygis buvęs gerokai aukštesnis už dabartinės Baltijos. Todėl skyrėsi ir kranto linijos aukštis.
Sūroka Litorinos jūra pradėjo formuotis, kai maždaug prieš 7,5 tūkst. metų pietinėje ir vakarinėje Anciliaus ežero dalyje prasidėjo krantų grimzdimas. Susidarė dabartiniai Skagerakas ir Kategatas, per kuriuos į Anciliaus ežerą pateko Šiaurės jūros vanduo bei jai būdinga gyvūnija. Šiai gyvūnijai tipiškas buvo pilvakojis moliuskas Littorina littorea, kurio vardu jūra ir pavadinta. Šio moliusko paplitimas rodo ir padidėjusį jūros sūrumą. Politorininiu laikotarpiu, trukusiu apie 4000 metų, Baltijos jūra, kartu ir Lietuvos krantai, pamažu įgijo dabartinius kontūrus, jūroje įsivyravo dabartinė augalija ir gyvūnija.

Klaipėdos universiteto Botanikos sodas

Kretingos gatvė 92

Įkūrus Klaipėdos universiteto Botanikos sodą, spygliuočių medžių ir krūmų sodinukų bei žaliųjų auginių padovanojo Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universiteto Botanikos sodai, individualūs augalų kolekcionieriai. Šiuo metu Klaipėdos universitetp Botanikos sodas bendradarbiauja su Lietuvos ir pasaulio botanikos sodais bei arboretumais (~ 100), vykdo sėklų ir žaliųjų auginių mainus, kaupia auginamų augalų sėklų fondą. Dėl šios priežasties augalų kolekcijos nuolat papildomos naujais augalais.

Plazės ežero paukščių stebėjimo namelis

Pajūrio takas, Karklė

Prie Plocio (Plazės) ežerėlio įrengtas paukščių stebėjimo namelis, kurį pasiekti galima iš Karklės arba Nemirsetos gyvenviečių pėsčiomis arba dviračiu (apie 3 km). Pasigrožėti Plocio ežerėlyje besiilsinčiais migruojančiais vandens paukščiais geriausia kovo – gegužės mėnesiais. Tuo metu čia stebimi šie paukščiai: gulbės giesmininkės, mažieji ir didieji dančiasnapiai, cyplės, klykuolė, kuoduotosios antys, smailiauodegės antys, pilkosios antys, šaukštasnapės antys ir kt.

Plazės ežeras (Luko Balandžio nuotr.)

Nemirsetos kopų ir smiltpievių apžvalgos aikštelė

Nemirseta

Nemirsetos kopos savo įstabiu kalvotu reljefu sužavi visus apsilankiusius. Šis įspūdis dar sustiprėja suvokiant, kad visa tai suformuota gamtos – žmonių įtaka čia minimali. Išskirtinė Nemirsetos apylinkių vertė – gamtinė įvairovė. Čia nedideliais atstumais kaitaliojasi įvairūs vietovaizdžiai: apsauginis pajūrio kopagūbris, senovinis Litorinos jūros šlaitas, parabolinių kopų gūbrys, banguota smėlio lyguma – palvė, pajūrio pelkių ir ežerokšnių virtinė. Nemirsetos parabolinės kopos ir smiltpievės pasižymi unikaliomis augalų bendrijomis. Čia auga lietuviška orchidėja – tamsialapis skiautalūpis (Epipactis atrorubens), endeminiai Rytų Baltijos pakrantės augalai baltijinis pūtelis (Tragopogon heterospermus), smiltyninis laibenis (Alyssum gmellinii), pajūrinis pelėžirnis (lathyrus maritimus) ir kt. Įdomu, kad einant užkopės takeliu, vienoje pusėje auga pajūrio smėlynų augalai, o – kitoje tipiški miškų, vakarų taigos augalai. Tad šalia pajūrinės našlaitės, smiltynino laibenio, pajūrinio pelėžirnio auga miškinė septynikė, dvilapė medutė, apskritalapė kriaušlapė.

Straipsnis parengtas pagal pamatyklietuvoje.lt informaciją.