Rajono problema

Kur renkasi klaipėdiečiai?

Dažnai senamiestyje sutiksi vos vieną kitą žmogų

Vaikštant Klaipėdos senamiesčiu kartais užklumpa keistas tuštumos jausmas – žmonių sutiksi, bet galėtum juos skaičiuoti ant rankos pirštų. O jei dar prasilenkiant su praeiviu išgirsti svetimą kalbą – tuomet kyla klausimas: ar klaipėdiečiai ne itin mėgsta vaikštinėti senamiestyje, ar tam renkasi kitas erdves?

Klaipėdoje mažėja gyventojų?

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2013 m. Klaipėdos mieste gyventojų sumažėjo per 10 tūkstančių, o išvykusiųjų ir emigrantų bendras skaičius siekia virš 15 tūkstančių. Maždaug tiek gyventojų yra Palangoje. Viena vertus, gyventojai rinkosi gyvenimą kituose Lietuvos miestuose, kita vertus, padidėjus emigracijos srautams, klaipėdiečiai jam taip pat neatsispyrė. Nors gimstamumas Klaipėdos apskrityje per pastaruosius penkerius metus nesumažėjo ir siekia virš 3 tūkstančių per metus, mirtingumo skaičiai ne tik lenkia, bet ir kasmet didėja: nuo 2012 m. mirtingumo rodiklis pakilo daugiau nei tūkstančiu gyventojų per metus.

Daugiau studentų – daugiau žmonių mieste?

Jei miestas turi universitetą, greičiausiai susidarys įspūdis, kad ir miesto erdvės labiau užpildyto dėl jaunimo, pasirinkusio likti arčiau namų arba atvykusio čia studijuoti. Klaipėdos universitetas (KU), kitaip nei Kaune ar Vilniuje esantys universitetai, sunkiai galėtų konkuruoti tiek studentų skaičiumi, tiek mokslo pasiekimais – apie tai  byloja septintoji vieta reitinge šalies mastu. Čia išsiskiria tik Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla tame pačiame reitinge valstybinių kolegijų penketuke užėmusi trečiąją vietą. Skelbiama, kad šiemet KU priėmė 10–12 proc. mažiau studentų nei praėjusiais metais, tačiau, pasak paties universiteto, mažiau yra daugiau, kadangi orientuojamasi į labiau motyvuotus studentus, ateityje prisidėsiančių  prie mokslininkų bendruomenės, inovacijų, taps intelektualiai aktyviai veikiantys šalies ir pasaulio mastu. Iš viso studentų 2016-2017 metais Klaipėdoje – vos per10 tūkstančių. Palyginimui – 2012-2013 metais studentų buvo virš 14 tūkstančių.

Po pavasarį vykusios premjero S. Skvernelio sudarytos darbo grupės paskelbė Lietuvos aukštojo mokslo tinklo pertvarkos gairių, Klaipėdai siūloma turėti technologijų universitetą. O tai reiškia, kad universitetas išsaugotų savo savarankiškumą. Kaip gegužę buvo skelbiama KU rektoriaus Eimučio Juzeliūno skelbtame straipsnyje, „Klaipėdai deleguojama ne siauro technologijų, bet plačios aprėpties jūrinio universiteto, atitinkančio visos Vakarų Lietuvos poreikius, misija.“ Tad galbūt reforma atneš ir kitą naudą – pritrauks studentus iš visos Lietuvos, nes šiuo metu didžioji dalis atvyksta iš Vakarų Lietuvos regiono. Ir dalis jų pasirinks gyvenimą uostamiestyje, taip didinant populiacijos dydį.

Senamiestyje nematyti vaikų?

Sociologas, Klaipėdos universiteto dėstytojas Liutauras Kraniauskas, kalbėdamas apie klaipėdiečius, išsakė keletą įdomių minčių – klaipėdiečiai mieliau renkasi buvimą namuose. Taip pat mieste nematyti vaikų. „Tai nėra vaikų miestas. Aišku, vaikai yra kažkur, bet miesto centre, senamiestyje, tų vaikų nėra – jie paslėpti butuose, darželiuose, visose kitose disciplinuojančiose erdvėse. Kiemai – vėl kita erdvė, ir tuose sovietiniuose miegamuosiuose rajonuose vaikų yra. Bet kada ateini į viešąsias miesto erdves, reprezentacines – jų nėra“, – savo pastebėjimais dalijosi sociologas. Tai, pasak jo, susiję su savivaldybės siekiu turėti „atvirukinę“ erdvę, kurioje netriukšmaujama, nešiukšlinama: „Bet tada tas tikrasis gyvenimas išgaruoja. Daug tada tų tikrųjų klaipėdiečių eina prie jūros pasivaikščioti, į gamtą, kur nėra tų disciplinarinių, griežtesnių režimų. Arba gyvenimas verda kavinėse, kitose vartojimo erdvėse, prieinamose ne visiems klaipėdiečiams, o tik tam tikrai daliai, kuri turi pakankamą perkamąją galią. O kiti dar kažkur yra prapuolę. Namuose sėdi tikriausiai.“

 

Pasidalinkite, kokiose miesto erdvėse leidžiate laiką! Galbūt senamiestis – tikrai ne ta vieta, kur reikėtų ieškoti žmonių?