Kalba gyventojai

Klaipėdiečio istorija: apie 40 metų jūroje ir gražiausius pasiektus krantus

Danius Konstrauskas 40 metų praleido dirbdamas radistu

Nors dabar Daniui Konstrauskui 70 metų, jis vis dar prisimena laikus, kuomet jūroje praleisdavo porą, du, o kartą net ir 13 mėnesių. Vaikystėje pirmą kart iš Mažeikių nuvykęs į Klaipėdą jis suprato: jei ir turėsiu mylimą darbą, jis būtinai bus prie jūros. Po maždaug penkių metų jaunas vyras jau stovėjo šalia Klaipėdos jūreivystės mokyklos ir rankose laikė priėjimo mokytis dokumentus.

„Nežinau iš ko paveldėjau tą didelę meilę jūrai, nes nei mano tėtis, nei senelis nebuvo su tuo susiję. Gyvenau paprastoje valstiečių iš Mažeikių šeimoje“, – pasakojimą pradeda buvęs jūreivis. „Jei gerai prisimenu, pirmą kartą jūrą pamačiau sulaukęs 13 ar 14 metų. Juokauju, jog tą dieną ji mane taip pakerėjo, kad dar daugiau nei 40 metų negalėjau nuo jos nuleisi akių“, – juokiasi Danius.

Vyras iki šiol džiaugiasi ir stebisi, jog iškart po studijų gavo darbo paskyrimą Klaipėdoje: „Vieni išvyko dirbti į Rytus, kiti dar toliau, o aš, vienintelis iš mūsų studentų grupės, likau čia, Klaipėdoje. Buvau labai laimingas iki pirmųjų ilgesnių kelionių. Savo šeimos nematydavau po kelis mėnesius, o kartą nebuvau namuose daugiau nei metus. Man šis darbas patiko, bet kartais būdavo sunku kovoti su namų ilgesiu“.

„Žvejybiniuose laivuose dirbau radistu, bent porąkart per dieną turėdavau perduoti informaciją į krante esančią stotį. Tais laikais tai buvo vienintelis ryšys su krantu.  Plaukdavome per Atlanto vandenyną iki Amerikos krantų, kartais krypdavome link Afrikos ir pasiekdavome Angolą. Širdis dainuodavo sustojus prie Mauritanijos ar Mozambiko krantų“.

Darbas žvejybiniuose laivuose. Iš Daniaus Kontrausko atsiminimų

Danius pasakoja, jog jau ankstyvoje vaikystėje įdomiausi jam buvo pasakojimai apie Kristupą Kolumbą, Fernandą Magelaną ir Vasko da Gamą. Pastarasis ir buvo pirmasis europietis vaikščiojęs po Mozambiką, kuris kone labiausiai patiko Daniui. „Ne taip toli Mozambiko yra Mpumalangos provincija, arba „vieta, kur teka saulė“. Jei tik yra galimybė, kviečiu ten apsilankyti. Visus sužavės didingų kalnų grandinės, miškai, dideli, neapsakomo grožio kriokliai ir laukiniai gyvūnai“.

Pasak Daniaus, Mpumalanga yra viena gražiausių vietų Žemėje

Paklaustas, ar dabar jis pasiilgsta tų laikų, Danius šypsosi: „Įdomus klausimas. Nebūtų teisinga sakyti, jog nepasiilgstu, nes nuolatos apie tai galvoju, tačiau esu žmogus, kuris supranta, jog viskam yra savas laikas. Tada buvo mano, mano kelionių, mano draugystės su jūra laikas. Dabar… Senatvės metas. Džiaugiuosi prisiminęs tuos laikus, tačiau gaila, jog jūra kartu dovanojo man ir ilgesį: žmonos, vaikų, namų“.

Ne kartą šaltuose vandenynuose išmestas už borto, ne kartą svetimuose kraštuose sveikinęs už tūkstančių kilometrų gimtadienio, Kalėdų progą likusius artimuosius Danius meilę bei pagarbą savo profesijai išugdė ir savo šeimos nariams. Kiekvienais metais, Jūros šventės metu Daniaus šeima dalyvauja vainikų nuleidimo į vandenį ceremonijoje, kurioje yra pagerbiami negrįžę iš jūros jūreiviai. „Šiais metais pats joje dalyvauti negalėjau, nes po 40 metų jūra man padovanojo ir nemenkų sveikatos problemų, tačiau džiaugiuosi, jog ir be manęs, Jūratė, mano dukra, kartu su vaikais ir anūke atliko pareigą ir pagerbė mano draugus, visus negrįžusius iš jūros“.

Daniaus dukra Jūratė kaip ir kiekvienais metais dalyvavo vainikų paleidimo į jūrą ceremonijoje