Naudinga žinoti

Pasiūlymai, ką veikti Klaipėdoje ir aplink ją rudenį

Pasakų parkas. Nuotr. welovelithuania.com

Apie tai, kad ruduo įsibėgėja, išduoda ir gerokai atvėsę orai. Visgi, ruduo gali būti puikus metas atrasti pamirštas arba seniai lankytas vietas. „Kalba Klaipėda“ parengė keletą rekomendacijų, ką nuveikti Klaipėdoje ir aplink ją rudenį.

Klaipėdos universiteto Botanikos sodas

Įkūrus Klaipėdos universiteto Botanikos sodą, spygliuočių medžių ir krūmų sodinukų bei žaliųjų auginių padovanojo Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universiteto Botanikos sodai, individualūs augalų kolekcionieriai. Šiuo metu KU Botanikos sodas bendradarbiauja su Lietuvos ir pasaulio botanikos sodais bei arboretumais (~ 100), vykdo sėklų ir žaliųjų auginių mainus, kaupia auginamų augalų sėklų fondą. Dėl šios priežasties augalų kolekcijos nuolat papildomos naujais augalais.

Dekoratyviniai ir kiti ekonominiu požiūriu vertingi augalai kaupiami ir eksponuojami keturiose kolekcijose: dendrologinėje (spygliuočių ir lapuočių augalų), vaistinių ir prieskoninių augalų, žolinių dekoratyvinių augalų, rožių. Taip pat lankytojai kviečiami apžiūrėti kuriamas pajūrio kopų augalų ir svogūninių augalų kolekcijas, vijoklinių augalų ekspoziciją, etnografinį darželį. Medelių, krūmų bei gėlių dauginimui įveistas medelynas, atnaujinta pagrindinė apžvalgos aikštelė, pastatytas kabantis tiltas.

Šiuo metu Botanikos sode eksponuojama 3 349 taksonų augalai (2014 12 31 duomenimis). Introdukuotos augalijos kompozicijai vientisumo ir brandumo suteikia natūrali augmenija – teritorijoje natūraliai auga daugiau nei 250 augalų rūšių. Didžioji dalis jų – žoliniai augalai, o sumedėjusių augalų rūšinėje įvairovėje vyrauja paprastieji klevai (Acer platanoides), juodalksniai (Alnus glutinosa (L.) Gaertn.), baltalksniai (Alnus incana (L.) Moench), paprastosios ir vėlyvosios ievos (Prunus padus, Prunus serotina Ehrh. ), europiniai ožekšniai (Euonymus europaeus L.).

Naujausi informaciją galite rasti: https://www.facebook.com/ku.botanikossodas/

Baseinas su nardymo šachta

Klaipėdos baseine įrengta Nardymo šachta yra 9 metrų gylio ir 8 metrų skersmens. Jei ieškote naujų įspūdžių – rekomenduojame išbandyti pažintinį nėrimą.
O jei ieškai naujų įspūdžių, ar įsimintinos dovanos, mes Jums siūlome PAŽINTINĮ NĖRIMĄ!

Naujausios informacijos ieškokite: https://www.klaipedosbaseinas.lt/lt/naujienos/

Dinozaurų parkas DINO

 Realaus dydžio dinozaurai po 65 mln metų grįžo į Lietuvą. „Radailių dvaro“ teritorijoje įsikūrė didžiulis laukine gamta alsuojantis dinozaurų parkas.

DINO parkas yra įsikūręs nuostabios gamtos apsuptyje, „Radailių dvaro“ teritorijoje, adresu Pušyno g. 9, Radailiai, tik 7 km nuo Klaipėdos.

Dinozaurų parke Jūsų laukia 52 apsigyvenę riaumojantys ir judantys dinozaurai, aktyvios pramogos, 5D kinas, elektromobiliai, veidrodžių labirintas ir kiti išskirtiniai atrakcionai, picerija, ledainės bei nepamirštami įspūdžiai!

Platesnės informacijos ieškokite: https://www.facebook.com/dinoparkasradailiai/

Klaipėdos švyturys

Vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje Klaipėdos švyturys pastatytas ir įžiebtas 1796 m. rugsėjo 1 d. Senesni buvo tik Dancigo ir Travemiundės švyturiai. Šviesos įtaisą sudarė 6 bronziniai atšvaitai, kurie atspindėjo lajinių žibintų šviesą. Dėl menko atšvaitų efekto švyturio šviesa 4 km atstumu nuo kranto buvo matoma tik kaip mėnulio pilnaties diskas.

1819 m. švyturys paaukštintas (projekto autorius – Samuelis Irentalis), jame įrengta nauja žibintų sistema, kurią sudarė 13 varinių poliruoto sidabro plokštelėmis dengtų atšvaitų, apšviestų 13-os alyva kūrenamų lempų. Tuomet jūroje švyturio šviesa sklisdavo daugiau kaip 30 kilometrų. Šio per 200 metų senumo švyturio autentiška teišliko tik 4 m cokolinė dalis. Švyturys per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas. 1945 m. atstatytas. 1953 m. iš naujo perstatytas ir patobulintas.

Dabar švyturys – 44 m aukščio. Atstumas nuo jūros – 500 m. Signalas matomas už 33 kilometrų.

Birutės kalnas

Vaikščiodami po vieną gražiausių Palangos vietų – Birutės parką – būtinai aplankykite Birutės kalną. Čia, buvusioje Tiškevičių dvaro žemėje, iki šiol nesunaikintas išliko šimtametis šventu laikytas Birutės pušynas, supantis 21 metrą virš jūros lygio iškilusį, legendomis apipintą Birutės kalną, nuo kurio atsiveria gražus reginys į ošiančią jūrą. Gamtos apsuptyje ne tik puikiai praleisite laiką, bet ir mintimis persikelsite į gilią senovę – žmonės gyveno čia labai seniai, tai patvirtina faktas, kad kalne rasta I tūkstantmečio keramikos. Kuršių gyvenamosios vietos kompleksą dažniausiai sudarė pilis, viena ar kelios gyvenvietės ir alkvietė. Birutės kalne pilis ir alkas yra buvę dar X-XIII amžiais, kalno papėdėje buvo kaimelis. XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje kalne pastatyta gynybinė siena, kuri tikriausiai kovų su kryžiuočiais metu buvo sudeginta.

Vėliau čia buvo įrengta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija. Ši šventvietė siejama su vaidilutės Birutės, kunigaikščio Kęstučio žmonos ir Vytauto motinos, vardu. Ji, kaip pasakojama, čia gyveno, kūreno šventąją ugnį ir po mirties buvo čia palaidota. 1898 m. Birutės kalno viršūnėje pagal architekto K. Majerio projektą buvo pastatyta neogotikinio stiliaus koplyčia. 1976 m. koplyčia buvo papuošta vitražais, kurių autorius – dailininkas L. Pocius.

Palangos miesto Botanikos sodas

Jaukus poilsis Palangoje neįsivaizduojamas ne tik be jūros, bet ir be pasivaikščiojimo vienu iš gražiausių parkų Rytų Europoje – Birutės parku. Palangos perlu vadinama ši kurorto erdvė kasmet gražinama, kad taptų dar patrauklesnė poilsiautojams. Birutės parkas įkurtas buvusio šventojo Birutės miško ir Birutės kalno teritorijoje. Peizažinio plano parko projektą grafų Tiškevičių užsakymu XIX amžiaus pabaigoje sukūrė garsus prancūzų architektas Eduardas Fransua Andrė. Talentingai suprojektuotas parkas pasižymi didele vaizdų ir nuotaikų įvairove, su meistriškai išvedžiotais takais, aikštelėse įrengtais gėlynais. Čia, buvusioje Tiškevičių dvaro žemėje, iki tol buvo kemsynais apaugusios pelkės. Grafų užsakymu šioje vietoje buvo iškasti tvenkiniai, o gruntas panaudotas būsimo dvaro pylimui. 1897 metais ant jo buvo pastatyti neorenesansinio stiliaus rūmai, kuriuose šiuo metu įsikūręs garsusis Gintaro muziejus.

Jau dešimtus metus parke vykdomas projektas “Birutės parko istorijos atspindžiai”, lankytojus nebyliai nukeliantis į kurorto praeitį, grafų Tiškevičių laikus. Kiekvieną vasaros ketvirtadienį parke galima sutikti ramiai vaikštinėjančius personažus, įkūnijančius praėjusiame amžiuje Palangoje gyvenusius grafus Tiškevičius bei jų svečius. Autentiška aktorių apranga pasiūta pagal išlikusias grafų Tiškevičių šeimos fotografijas. Atkurti papuošalai ir tokios detalės kaip senovinis dviratis ar vaikiškas vežimėlis Birutės parko lankytojams dovanoja tikrumo, o ne teatro įspūdį. Rugsėjį parkas pražysta naujomis spalvomis – čia rengiama šventė “Birutės parko diena”. Tai renginys, skirtas ramaus ir jaukaus poilsio gamtoje mėgėjams.

Miniatiūrų mini galerija

Lauko meno mini galerija yra išskirtinio dydžio ir skirta eksponuoti miniatiūroms. Joje eksponuojama 136 naujausi menininko V. Kuso darbai, atlikti akvarele, pieštuku, aliejumi ir iš plastiko.

Interaktyvus lietuviškų pasakų parkas

Kuriant parką dirbo penki skulptoriai: Andrius Petkus, Rolandas Šmitas, Algis Kasparavičius, Marius Zavadskis bei Gediminas Mažintas. Jiems kelta užduotis ne tik sukurti meniškas skulptūras, bet ir jas pritaikyti vaikams laipioti, sukioti atskiras skulptūrų detales ar kitaip žaisti. Dar vienas naujojo parko išskirtinumas yra tas, kad ties kiekviena skulptūra įrengta informacinė lentelė, kurioje lankytojai gali ne tik perskaityti pasaką, bet ir, paspaudę specialų mygtuką, išgirsti ją sekamą Ingos Valinskienės balsu.

Kūlupėnų geležinkelio tiltas

Stūkso virš Salanto upės. Gelžbetoninis, pastatytas ant dviejų akmens betono mūro atramų. Ilgis 112,8 m, aukštis 27,5 m, plotis 5,20 m, važiuojamosios dalies plotis 2,10 m. Pastatytas tiesiant 1931–1932 m. Telšių-Kretingos geležinkelio liniją, kuri sujungė laikinąją sostinę Kauną su jūrų uostu Klaipėda. Geležinkelį tiesė ir tiltą statė danų firma “Hojgaard ir Schultz”. Linija ir tiltas atidaryti 1932-10-29. Tai aukščiausias ir antras pagal ilgį geležinkelio tiltas Žemaitijoje.

Avikalnio apžvalgos aikštelė

Kuršių nerijos nacionaliniame parke stūkso Avikalnis. Čia įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria Avikalnio rago palvės kompleksas bei viena įspūdingiausių Kuršių nerijos panoramų – Naglių gamtinis rezervatas. Nuo Avikalnio regyklos puikiai matyti ir parabolinių kopų pietinė dalis bei paprastųjų pušų senųjų medynų – sengirės – fragmentų kraštovaizdžio paveikslas. Ošiantys senieji medynai neveltui vadinami sengire – jie skaičiuoja net 230-ties metų istoriją, o nedideli jų plotai yra išlikę tik ties Rasyte, Nida ir Juodkrante.

UNESCO pasaulinio paveldo statusą turinčios, Kuršių nerijos rytiniame krante esantis Avikalnio ragas priklauso Juodkrantės kraštovaizdžio draustinio teritorijai. Jis įsiterpęs tarp Juodkrantės rekreacinės zonos ir Naglių gamtinio rezervato. Visas Juodkrantės kraštovaizdžio draustinio plotas siekia net 260 hektarų. Egzistuoja keletas Avikalnio vardo kilmės versijų. Pirmoji yra susijusi su garsų asimiliacija ir vertimu, kuomet iš vokiško kalno pavadinimo Schapen (Berg), taip kalnas pavadintas 1796 metų žemėlapyje, ilgainiui pavadinimas pakito į Schafen (Berg), o tai vokiečių kalboje reiškia Avis (Avių kalnas arba Avikalnis). Antroji versija teigia, kad gyventojai kalnui davė tokį vardą, nes žvelgiant nuo Kuršių marių pusės, jo kontūras primena avies galvą. Apsilankiusieji ant Avikalnio turės galimybę pasimėgauti nuostabiu kraštovaizdžiu, pajusti gamtos skleidžiamą ramybę ir atsipūsti pavienių čia augančių medžių šešėlyje.