Kalba ekspertai

Gyventojai renkasi etapinę renovaciją

Stringant valstybinei daugiabučių namų renovacijos programai, vis daugiau gyventojų atnaujinti pastatus apsisprendžia etapais savo lėšomis.

Etapinė renovacija jau pradėta Nidos gatvės 50 daugiabučiame name. Čia gyvenantis Vaidas Butkus pasakojo, kad darbų imtasi, nes norėta sumažinti išlaidas šildymui. Pasak vyro, iš pradžių galvota imtis namo visiškos renovacijos, tačiau tam nepritarė gyventojų dauguma. Atkreiptas dėmesys, kad namas dar nėra prastos būklės. Tad gyventojai nusprendė namą, kuriame yra 30 butų, atnaujinti etapais.

Pirmiausia modernizuotas šilumos mazgas. Darbai atsiėjo apie 10 tūkst. eurų.

„Kiek investavome į šilumos mazgą, tiek dabar mažiau mokame už šilumą. Mūsų namas blokuotas yra su kitu. Mes mokame 30 proc. pigiau už šildymą nei kaimynai“, – teigė gyventojas.

V.Butkus atkreipė dėmesį, kad, pakeitus šilumos mazgą, pagerėjo gyvenimo kokybė. Butuose nebėra per karšta. Nebereikia nuolat kviesti prižiūrėtojo, kad prisuktų šilumą. Punktas turi automatinį daviklį, kuris reaguoja į oro temperatūrą ir atitinkamai šildo namą,

Nidos gatvės 50 namo gyventojai svarsto, ar imtis antro atnaujinimo etapo. Jame numatyta pakeisti šildymo sistemą – vamzdžius, kuriais šiluma keliauja į butus, ir radiatorius.

„Antram etapui yra viskas paruošta. Žiūrėsime, ar pritars dauguma būstų savininkų. Dabar esame pasikeitę langus laiptinėje. Už juos išsimokėsime šiemet. Tad šildymo sistemos atnaujinimas galimas tik kitąmet“, – tvirtino klaipėdietis.

Uostamiestyje etapinę renovaciją jau yra pradėję ir vienus ar kitus darbus įgyvendinę daug namų. Prioritetas skiriamas energiją taupančioms priemonėms, tarp kurių šilumos punkto atnaujinimas, stogo remontas, probleminių sienų šiltinimas, langų keitimas.

Specialistai pabrėžė, kad net ir įgyvendinus vieną priemonę šilumos suvartojimą galima sumažinti iki 50 proc. Tokius rezultatus pasiekė vienas uostamiesčio namas, kuris modernizavo šildymo sistemą. Prieš tai ši buvo visiškai išbalansuota, šiluma skverbėsi per langus.

Kitas etapinės renovacijos privalumas – gyventojams nereikia įsipareigoti bankams 20 metų. Mokama už konkrečius, atliktus darbus. Mokesčiai už darbus įtraukiamo į sąskaitą už būsto priežiūrą. Išsimokėjimo terminas siekia iki penkerių metų. Jį nustato gyventojai susirinkimo metu.

Atnaujinant namą etapai, gyventojai žingsnis po žingsnio gyventojai artėja prie visiškos namo renovacijos.

„Etapinės renovacijos metu pirmiausia atliekami svarbiausi ir reikalingiausi darbai. Tie kurie taupo energiją, o kartu ir gyventojų pinigus. Neskubama gražinti fasadų, kas kainuoja tikrai daug. Žiūrima, kad būtų didžiausia nauda už mažiausią kainą“, – tvirtino „Mano būstas“ Pardavimų ir plėtros grupės vadovas Julius Paulauskas.

Įmonės „Danfoss“ Šildymo sistemų ekspertas Justas Rutkauskas pasakojo, kad renovavus tik šilumos punktą galima sutaupyti apie 20 proc. energijos.

„Žinoma, jei name situacija buvo labai prasta, sutaupymas gali būti didesnis“, – teigė ekspertas.

J.Rutkauskas atkreipė dėmesį, kad prieš dešimtmetį šilumos punktai buvo atnaujinti apie 90 proc. daugiabučių namų šalyje. Dabar tą reikia daryti iš naujo.

„Šilumokaičiui 10 metų yra daug. Per laiką susidėvi kai kurios dalys. Labai taupantys namai keičia ne visą šilumos punktą, o dalis, tačiau toks sprendimas nėra tinkamas. Taip gaunasi sumontuojamos skirtingų gamintojų dalys, o galiausiai suderinti šilumos punktą, kad namas būtų tinkamai šildoma, tampa sudėtinga“, – teigė ekspertas.

J.Rutkauskas patarė atnaujinti iš karto visą šilumos punktą: „Per penkerius metus žmonės išsimokės už naują įrenginį ir džiaugsis, o keitusieji tik detales turės seną su kai kuriais naujais komponentais, nors sumokės tiek pat“.