Kalba ekspertai Naudinga žinoti

Greitas maistas – grėsmė apakti?

Moksliniame leidinyje „Annals of Internal Medicine“ teigiama, kad regos sutrikimams nemažą reikšmę turi greitas maistas arba menkavertė mityba

Šiandieninė situacija visus mus skatina saugoti ir rūpintis savimi, stiprinti  imunitetą ir rimtai žiūrėti į savo sveikatą. „Kalba Klaipėda“ nusprendė išsiaiškinti, ar  nepilnavertis ir greitas maistas gali turėti įtakos regėjimui? 

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis visame pasaulyje 285 mln. žmonių turi regėjimo sutrikimų, iš jų 39 mln. žmonių yra akli. Apie 90 proc. sutrikusio regėjimo žmonių gyvena besivystančiose šalyse. Net 19 mln. vaikų turi regos sutrikimų. Visame pasaulyje daugiausia yra asmenų, turinčių vidutinio sunkumo ir sunkaus regėjimo sutrikimų. Labiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, jog 80 proc. visų regėjimo sutrikimų galima išvengti arba išgydyti. Todėl labai svarbu iš anksto rūpintis savimi, o pastebėjus menkiausius sutrikimus nedelsti ir kreiptis pas gydytoją.

Moksliniame leidinyje „Annals of Internal Medicine“ paminėta, kad regos sutrikimams nemažą reikšmę turi greitas maistas arba menkavertė mityba. Pateikiamas pavyzdys išties šokiruoja, mat čia rašoma, jog Jungtinėse Amerikos Valstijose paauglys maitinęsis greitu ir menkaverčiu maistu apako. Medikų teigimu, šis įvykis patvirtino, jog prasta mityba skatina ne tik nutukimą, širdies ligas ir vėžio riziką, bet negrįžtamai pažeidžia nervų sistemą, ypač regą. JAV atlikti tyrimai atskleidė, kad dėl menkavertės mitybos išsivystė optinio nervo, jungiančio akis su smegenimis, pažeidimų. Taip pat nustatyta, kad paauglio organizmui itin trūko B12 ir D vitaminų, vario, seleno.

Kaip teigia „Aušros medicinos centre“ dirbanti oftalmologe Doloresa Margelevičiene,  neteisinga ir menkavertė mityba iš tiesų pažeidžia nervinį audinį, kraujotaką, akių raumenis tuo pačiu ir regą.

Anot specialistės, verta įsidėmėti ir kitas priežastis, dėl kurių silpsta regėjimas:  tai įtemptas darbas, ilgas žiūrėjimas į ekranus – darbas kompiuteriu, televizoriaus žiūrėjimas, išmanieji telefonai ir kt., nebuvimas gryname ore, nejudrumas, sausas oras, pertraukėlių nebuvimas, netinkamas apšvietimas, miego trūkumas, nuovargis ir stresas.

„Dėl paminėtų priežasčių, vystosi akių sausumas, akių raumenų spazmas, trumparegystė. Taip pat regą gali pažeisti daugybė kitų  vidaus organų ligų – cukraligė ir kitos endokrininės ligos, kraujotakos, nervų, inkstų, sąnarių, jungiamojo audinio, uždegiminės ligos“, – sako D. Margelevičienė.

Oftalmologė Doloresa Margelevičienė

Tuo tarpu dažniausios akių ligos vyresniame amžiuje – tai katarakta, glaukoma, geltonosios dėmės degeneracija.

Anot specialistės, padėti savo akims galime dirbdami tinkamai apšviestoje patalpoje, darydami kas 20 min. pertraukėles (jų metu žiūrėdami į tolį, atlikdami akių mankštos pratimus), bent 2 val. kasdien būdami gryname ore, reguliariai miegodami. Patariama darbui rinktis didesnį kompiuterio ekraną, vengti dažno žiūrėjimo į mobilaus telefono ekranėlį. Svarbu laiku atkreipti dėmesį į akių nuovargį ir skausmus bei suskubti juos pašalinti. Nuo 35-erių metų ir vyresniems, net ir gerai matantiems, rekomenduojama pasitikrinti akis profilaktiškai.

„Kad akys būtų sveikos – sveikai maitinkitės, reguliariai atlikinėkite akių mankštas bei pasirūpinkite akių drėkinimu“, – pataria D. Merkelevičienė ir priduria, kad itin svarbu skirti daugiau savo laiko ir dėmesio gerinant mitybą.

Nors vis dar atsiranda manančių, jog mėlynėse esančios medžiagos stiprina regėjimą – tėra mitas, gydytoja skuba paprieštarauti: „Mėlynėse esantis antioksidantas antocianinas taip pat labai svarbus, todėl, pasibaigus vasarai, patariama vartoti maisto papildus“.

Atkreipkime dėmesį, ką valgome! Mūsų maiste turi būti šių akims reikalingų medžiagų:

  • karotino (morkose, žaliuose žirneliuose, pomidoruose, pekino kopūstuose, petražolėse);
  • liuteino (špinatuose, brokoliuose);
  • vitamino C (rūgščiuose vaisiuose, obuoliuose, mandarinuose, raugintuose kopūstuose);
  • cinko, vario (spanguolėse, artišokuose, kukurūzuose);
  • omega-3 riebiųjų rūgščių (sėmenų aliejuje);
  • vitaminų A ir E (graikiniuose riešutuose).