Kalba ekspertai Naudinga žinoti Šiandien rajone

Gelbėtojų komandos vadas J. Pirožnikas: „Dirbame kariuomenės režimu“

Lietuvos profesionalių gelbėtojų vandenyje federacijos vadui J. Pirožnikui ši vasara, dirbant Lietuvos pajūryje, jau 13-oji.

 

Jonas Pirožnikas, Lietuvos profesionalių gelbėtojų vandenyje federacijos prezidentas, likusią sezono dalį užsiimantis ūkininkavimu ir medžiojimu. Ši vasara Lietuvos pajūrio gelbėtojų komandoje jam bus jau 13-oji. „Kalba Klaipėdai“ J. Pirožnikas sutiko papasakoti ne tik apie gelbėtojo darbą, bet ir apie tai, ko tikisi iš šios vasaros.

Gelbėtojų sezono pradžia gegužės 15-oji. Kaip yra atrenkami būsimi gelbėtojai? Kaip vyksta ir kiek laiko trunka mokymai?

Šių metų gelbėtojų atranka jau įvyko, o mokymai, paprastai, trunka iki 80 valandų. Džiaugiuosi, jog šiais metais beveik 50 proc. gelbėtojų – seni darbuotojai, kurie į paplūdimį sugrįš jau kelintus metus iš eilės. Dažniausiai vasaros sezonu pas mus dirba 34 gelbėtojai, tačiau būna savaitgalių, kurių metu paplūdimys yra nuklotas poilsiautojais, tuomet mūsų komandoje galima suskaičiuoti net iki 60 narių.

Gelbėtoju gali tapti ir mergina, ir vaikinas, tačiau, žvelgiant iš šono, atrodo, jog tai daug ištvermės reikalaujanti veikla. Ar merginoms šis darbas nėra per sunkus?

Keičiasi laikai, dabar gyvename XXI amžiuje, taigi jums pasakysiu tą patį, ką, susirinkimo metu, jau sakiau visiems gelbėtojams: nei vienas plaukikas neaplenkė vandens motociklo, taip, kaip nei vienas bėgikas neaplenkė keturračio arba džipo. Šiais laikais tobulas fizinis pasirengimas nebėra toks svarbus, koks svarbus – loginis mąstymas. Aš labiausiai vertinu žmones, kurių veiksmais gali pasitikėti. Yra ir tokių jaunų vaikinų, sulaukusių 16 metų, kurie jau kelintus metus iš eilės ateina pas mane ir sako, jog šiais metais vėl nori dirbti gelbėtojo darbą. Visgi, aš ne visada noriu juos priimti, dėl kai kurių neatsakingo požiūrio į sunkų darbą. Būsiu sąžiningas ir pasakysiu, jog daugelis jaunų žmonių, įsigilinę į darbo taisykles ir specifiką, bando ją pakeisti. Aišku, pakeisti savo naudai.

Šiais  metais mano komandoje dirbs žmonės sulaukę ir 27, ir 32 metų, žinoma, jie gelbėtojais dirba nebe pirmus metus. Dėl šių žmonių aš galiu garantuoti, nes jie niekada nėra manęs nuvylę. Daugelis jų – nekartą dalyvavę žmonių gelbėjimo operacijose, todėl smagu, jog turime galimybę ne tik įvertinti jų darbą žodžiais, bet ir paskatinti, mokėdami didesnę, net 700 eurų siekiančią, algą. Pernai gelbėtojų alga buvo 420, šiemet – 560 eurų.

Ar jūsų komandoje dirba daugiau vaikinų ar merginų?

Vaikinų, tačiau tai tikrai nereiškia, jog jie dirba geriau nei merginos. Dažnu atveju – atvirkščiai. Galiu pastebėti, jog iki šiol gelbėtojomis dirbusios merginos buvo kruopštesnės nei vaikinai: jos kiekvieną, kad ir menkiausią darbelį, įvykdo labai atidžiai ir nuosekliai. Mūsų darbui šios savybės labai svarbios!

Kokia yra gelbėtojo dienos rutina?

Visi gelbėtojai keliasi 7 val. ryto ir dieną pradeda kroso bėgimu bei mankšta. Vėliau visi keliauja gamintis pusryčius, keičiasi jų pamainos. Ryte mes renkamės į susirinkimą, kurio metu – daliname postus, skirstome techniką, išduodame mobiliąsias stotis. Praėjusią vasarą buvo įvesta nauja tvarka: gelbėtojas, atėjęs pasiimti „racijos“ ir, tradiciškai, pasirašydamas, mums palieka savo mobilųjį telefoną.

Mano nuomone, jei tu ateini dirbti, tavo darbui telefonas nėra reikalingas, nes tai – tik dėmesį blaškanti priemonė, o šiame darbe dėmesys – labai svarbus.  Mes šį aspektą numatėme ir įtraukėme į kiekvieno gelbėtojo darbo sutartį, jog niekam nekiltų papildomų klausimų. Tokia pat sistema, aprašyta darbo sutartyje, yra ir bendravimo su žiniasklaidos atstovais klausimais: gelbėtojai žurnalistus turi nukreipti pas tą žmogų, kuris yra atsakingas už šią sferą. Taip siekiame ne tik aiškumo visuomenės atžvilgiu, bet ir norime išvengti papildomų nesusipratimų tarp darbuotojų. Žinoma, mes turime ir kitų taisyklių, įtrauktų į sutarties sąlygas: gelbėtojas darbo metu negali būti be specialios aprangos, į kurią įeina ir galvos apdangalas, saugantis nuo saulės.

Galiu drąsiai teigti, jog visi mūsų darbuotojai yra ribojami tikrai griežtomis taisyklėmis. Pavyzdžiui, jei lauke kaitina itin karšta saulė, gelbėtojas negali palikti posto ir eiti iki jūros apsišlakstyti vandeniu. Jis privalo susisiekti su Centru, kuris perspėja kitus gelbėtojus, ir tik tada jam yra duodamas leidimas išsimaudyti ir atsivėsinti vandenyje.

Esu girdėjęs darbuotojus sakančius, jog mes gyvename kariuomenės režimu. Manau, jog tai nėra blogai, nes jaunimas įgauna ne tik drausmės, bet ir atsakingumo. Taip pat turime griežtą alkoholio kontrolę. Jei į darbą atėjęs gelbėtojas kelia bent menkiausią įtarimą, jis yra tikrinamas alkotesteriu. Aišku, ir aš buvau jaunas, todėl suprantu juos, tačiau jie turi suprasti tvarką. Būna, jog ryte atėjęs jaunuolis teigia, kad šiandien jis dirbti negali, aš nesipriešinu ir sutinku, tačiau tai turi šiokias tokias pasekmes, kaip kitos dienos darbą pėsčiojo patrulio pozicijoje.

Už pasikartojančius vieno žmogaus nusižengimus yra baudžiama visa komanda: tai gali būti ir krosas, ir bendrų patalpų valymas. Ir taip, tikrai būna, jog pamatę šio darbo skirtumą, tarp matyto filmuose ir čia, realybėje, jaunuoliai gana greitai mus palieka.

Ar jaučiate žmonių pagarbą jūsų darbui?

Taip, tikrai jaučiame ir neretai dėl to pasidžiaugiame. Aišku, būna visokių situacijų. Dažnai tenka pajausti ir mėnulio įtaką poilsiautojams bei išklausyti tikrai ne pačius gražiausius žodžius, tačiau geras žodis atperka šimtus blogų.

Dar galiu pridėti, jog jau kelerius metus iš eilės mes net 80 proc. laiko skiriame prevenciniam darbui. Galime pasidžiaugti to rezultatais, tačiau būtent prevencinio darbo metu ir sulaukiame daugiausia neracionalių žmonių komentarų. Jei matome, jog poilsiautojas akivaizdžiai yra vartojęs alkoholio ir maloniu tonu perspėjame jį, jog turėtų palikti paplūdimį, tada prasideda visas smagumas ir įvairūs mums skirti pasiūlymai.

Ko tikitės iš šių metų?

Tikimės geros vasaros, tikimės nesulaukti nei vieno nuskendusio žmogaus ir tikimės, jog poilsiautojai bus patenkinti mūsų darbu.