Kalba ekspertai

Etapinės renovacijos rezultatai džiugina gyventojus

Minijos gatvės 157 daugiabučio namo gyventojai pirmiausia investavo ne į fasado grožį, o šilumą taupančias priemones ir džiaugiasi rezultatais
Minijos gatvės 157 daugiabučio namo gyventojai pirmiausia investavo ne į fasado grožį, o šilumą taupančias priemones ir džiaugiasi rezultatais
Minijos gatvės 157 daugiabučio namo gyventojai nelaukė, kol šilumokaitis nepataisomai suges ir apsisprendė jį atnaujinti bei subalansuoti šildymo sistemą. Antrą žiemą jie džiaugiasi etapinės renovacijos rezultatais.

Sąskaitos sumažėjo penktadaliu

Minijos gatvės 157 bendrabučio tipo daugiabučio namo gyventojai atnaujinti šilumos punktą ir subalansuoti šildymo sistemą, sumontuojant ant stovų balansinius ventilius, apsisprendė prieš dvejus metus. Senojo įrenginio tarnavimo laikas artėjo į pabaigą.

„Gal dar vieną žiemą būtume pratempę, bet nenorėjome rizikuoti ir nebelaukėme paskutinės minutės“, – pasakojo viena moteris.

Pasak gyventojų, darbai atlikti labai greitai, o šilumokaičio pakeitimas bei šildymo sistemos subalansavimas kainavo nedaug. Be to, sudaryta galimybė atsiskaityti per metus.

„Mokėjome po 50 litų per mėnesį. Suma tikrai nebuvo labai didelė“, – pasakojo moteris.

Gyventoja tvirtino, kad, pakeitus šilumokaitį, sąskaitos už šildymą sumažėjo penktadaliu. Sausį, kai vyravo pakankamai šalti orai, moters šeima, gyvenanti dviejų kambarių, 50 kv.m ploto bute, už šią paslaugą mokėjo 38 eurus.

„Šildymas labai daug nekainavo ir prieš šilumokaičio pakeitimą bei šildymo sistemos subalansavimą, bet dabar sąskaitos dar mažesnės“, – tvirtino moteris.

Planuoja remontuoti toliau

Užbaigus darbus, Minijos gatvės 157 namas pradėjo šilti tolygiai. Anksčiau net tik vieni būstai šalo, o kituose buvo per karšta, bet ir radiatoriai skirtingai šilo to paties buto skirtingose patalpose.

„Senojo įrenginio nebebuvo įmanoma sureguliuoti. Naujasis šilumokaitis automatiškai reaguoja į lauko temperatūrą ir atitinkamai šildo. Tai padeda sutaupyti“, – atkreipė dėmesį moteris.

Prieš šilumokaičio atnaujinimą problemų Minijos gatvės 157 namo gyventojams kilo ir dėl karšto vandens. Reikėdavo daug nuleisti, kol jis pradėdavo bėgti. Dabar nebeliko ir šios problemos.

Gyventojai tvirtino, kad atnaujinti namą etapais pradėjo, nes nesitikėjo, kad pavyks patekti į visiškai renovuojamų namų sąrašą, kur darbus remia valstybė.

Dabar pastarųjų skaičius ribotas. Šiemet uostamiestyje pagal valstybės programą numatyta renovuoti 19 daugiabučių, kai norinčių yra kelis kartus daugiau.

Minijos gatvės 157 namo gyventojai ne tik pakeitė šilumokaitį ir subalansavo sistemą, bet jau anksčiau pakeitė stogą, elektros instaliaciją. Laiptinėje įrengtas ir apšvietimas, reaguojantis į judesį.

„Už šiuos darbus jau išmokėjome. Vasarą planuojame pakeisti laiptinės langus. Tikimės, kad tai taip pat padės taupyti šilumą. Po truputį atsinaujinsime namą. Tikrai verta ir apsimoka. Gal ateityje ir pastato sienas apšiltinsime, bet pirmiausia imamės reikalingiausių darbų“, – pabrėžė gyventoja.

Rekomendavo nelaukti, o veikti

Anot įmonės „Pastatų priežiūros tarnyba“ šildymo sistemų eksperto Artūro Adamonio, šiais laikais automatizuotas šilumos mazgas – neišvengiamas dalykas.

Pastarieji patys reaguoja į lauko oro temperatūrą. Galima nustatyti ir nakties rėžimą, kad būtų šildoma mažiau, ir taip taupyti gyventojų pinigus.

„Namas šyla kokybiškai ir niekam nereikia lakstyti, kas neišvengia, esant elevatoriniam mazgui. Pastariesiems dabar sunku rasti dalių, juos sudėtinga sureguliuoti, o kartais ir neįmanoma. Be to, vis mažiau specialistų moka tą padaryti“, – pasakojo ekspertas.

A.Adamonio teigimu, elevatorinį šilumos punktą pakeitus automatizuotu, šilumos suvartojimas gali sumažėti 15–30 proc., priklausomai nuo to, kiek senasis įrenginys buvo tinkamai prižiūrimas.

Ekspertas pabrėžė, kad gyventojai turi investuoti į būstą ir nuolat juo rūpintis, jei nori gyventi saugiai, patogiai ir oriai.

„Jei atgyveno vamzdžiai, reikia juos keisti. Taip pat yra ir su radiatoriais, šilumos punktu. Reikia investuoti patiems ir nelaukti, kol kažkas už tave tai padarys“, – akcentavo ekspertas.

Vis daugiau gyventojų tą supranta, o praradę viltį tapti valstybinės renovacijos programos dalyviais, apsisprendžia atnaujinti namą patys etapais.

Įmonės „Mano būstas“ Pardavimų ir plėtros grupės vadovas Julius Paulauskas pasakojo, kad būstų savininkai kartu su administratoriumi nusprendžia, kokie darbai reikalingiausi namui.

Prioritetas skiriamas energiją taupančioms priemonėms, kurie taupo gyventojų pinigus. Tarp tokių – šilumos punkto atnaujinimas, stogo remontas, kiaurų sienų šiltinimas, langų keitimas.

„Žiūrima, kad būtų didžiausia nauda už mažiausią kainą“, – tvirtino vadovas.

Apsisprendus dėl reikalingiausių darbų, parengiamas ilgalaikis pastato atnaujinimo planas. Jame gyventojai mato, kada kokie darbai vyks, kiek jie kainuos. Tada startuoja darbai.