Kalba gyventojai

Choreografė Dalija Acin Thelander: „Meno pasaulyje jauniausia auditorija patiria diskriminaciją“

Choreografė Dalija Acin Thelander sako, kad kūdikiams reikalingas meninis ugdymas
Choreografė Dalija Acin Thelander sako, kad kūdikiams reikalingas meninis ugdymas

Kai kalbama apie teatrą, dažnai įsivaizduojame vietą, kurioje renkasi suaugusieji. Žinoma, statomi ir spektakliai vaikams. Tačiau teatras kūdikiams? Jei šiuo metu kraipote galvą – tikrai nebūsite vieninteliai. Tačiau laužyti stereotipus kviečia pripažinta choreografė ir edukologė Dalija Acin Thelander iš Švedijos, šiuo metu su šviesų dailininku Linu Kutavičiumi ir Šeiko šokio teatro komanda kurianti šviesos, muzikos ir judesio instaliaciją „Lumi“, skirtą patiems mažiausiems žiūrovams.

Acin Thelander dar praėjusį spalį „Kultūros fabrike“ kvietė į nemokamą seminarą, kuriame dalinosi daugiau nei dešimties metų teorine ir praktine patirtimi apie ankstyvojo meninio ugdymo svarbą pačiais pirmaisiais (0-18 mėn.) gyvenimo metais. Menininkės teigimu, šiuo metu jaučiamas milžiniškas spektaklių kūdikiams trūkumas. Todėl keliaudama po pasaulį ji stengiasi kuo plačiau pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi bei padrąsinti kitus kūrėjus.

Kuo svarbi meninė edukacija kūdikiams?

Aš tai vadinu ne menine edukacija, o menine patirtimi, kadangi spektaklių dalyviai neprivalo atlikti kažkokių užduočių – jie tiesiog semiasi meninės ir socialinės patirties. Klausite, kodėl tai svarbu? Dėl tokios pat priežasties, kaip ir suaugusiesiems. Meninė patirtis teigiamai veikia tiek suaugusiųjų, tiek kūdikių emocijas ir pojūčius.

Pastaruosius tris dešimtmečius buvo atlikta daugybė brangių mokslinių tyrimų, kurių metu mokslininkai analizavo kūdikių smegenų veiklą – tyrimų išvados buvo naudingos kuriant dirbtinį intelektą. Juk kūdikių smegenys yra kur kas greitesnės ir lankstesnės nei suaugusiųjų. Jie taip pat yra jautresni aplinkai, stipriau išgyvena įvairius jausmus.

Apmaudu, kad turintiems pranašesnes nei suaugusiųjų smegenis, kūdikiams skiriamas toks mažas dėmesys. Jie yra diskriminuojami!

Kokią įtaką meninė patirtis daro kūdikių vystymuisi?

Ryški meninė patirtis stimuliuoja kūdikių smegenis ir tai padeda jų vystumuisi. Kartais po spektaklių prie manęs prieina tėveliai, džiaugiasi, kad pasirodymų metu jų kūdikis išmoko naują judesį, kurį vėliau kartoja namuose.

Kokia specifika, kuriant spektaklius kūdikiams?

Visų pirma reikia užtikrinti kūdikių saugumą. Kadangi vaikai iki 12 ir nuo 13 iki 18 mėnesių turi nevienodą motoriką, gebėjimus, skirtingo amžiaus kūdikiams reikia kurti jiems draugišką aplinką.

Kitas svarbus dalykas – kūdikiams nereikalingas pasakojimas. Svarbiausia – sensorika ir estetika. Taigi spektakliai kupini garsų, kvapų, judesių, objektų ir faktūrų, kuriuos kūdikiams įdomu paliesti.

Su kokiais iššūkiais susiduriate pasirodymų metu?

Aš kuriu instaliacijas, kuriose vaikai gali laisvai judėti. Taigi performanse dalyvaujantiems kūrėjams reikia būti atidiems, neužgauti kūdikio.

Spektakliuose taip pat svarbus tėvų vaidmuo. Svarbu, kad jie neišsigąstų, jei kūdikis pradeda verkti. Kitu atveju, tėvų patiriamą stresą pajunta jų atžala ir tai dar labiau išgąsdina mažylį.

Kuo naudinga šiose meninėse instaliacijoje dalyvauti ir tėvams?

Menas kuria artumo jausmą. Puiku, kad tėvai patys noriai dalyvauja spektakliuose, kartu su vaiku domisi aplinka, perduoda savo gerą emociją.

Kodėl nusprendėte koncentruotis į spektaklius kūdikiams?

Spektaklius kūdikiams pradėjau kurti maždaug prieš dešimtmetį savo gimtojoje Švedijoje. Iš pradžių man tai buvo didelis iššūkis, kadangi kūdikiai – gana specifinė auditorija. Taigi statydama spektaklius ne tik užsiėmiau kūryba, bet ir skaičiau labai daug mokslinės literatūros. Be galo daug mokiausi, o vėliau pradėjau dėstyti pati. Šiandien spektaklius statau įvairiose šalyse, o savo patirtimi dalinuosi su spektaklių kūrėjais iš viso pasaulio.

Labai gaila, kad kol kas pasaulyje egzistuoja milžiniškas spektaklių ir kitų meninių patirčių kūdikiams trūkumas. Tikiuosi, kad ateityje jų bus kur kas daugiau.

Pastebiu, kad tėveliai kartu su savo atžalomis grįžta į spektaklius, teiraujasi, kada vėl bus galima sudalyvauti panašiame performanse. Tačiau apmaudu, kad šiandien vis dar gajus mąstymas, jog su kūdikiu – tik būti namuose arba vaikštinėti po parką.

Esate surengusi net šešias valandas trukusį spektaklį. Gal galėtumete papasakoti apie šią idėją plačiau?

Žinia, turint kūdikį, tėvams planuoti laiką yra sudėtinga. Vieniems prieš išeinant iš namų reikia daugiau laiko pasiruošti, kiti sugeba „susisukti“ greičiau. Bet kokia smulkmena gali suerzinti kūdikį – vien bandymas įvilkti jį į žieminį kombinezoną gali privesti prie ašarų. O tuomet įtampą pradeda jausti tėvai. Siekdami išvengti streso, žinodami, kad kiekviena šeima turi savo tempą ir savaip planuoja laiką, nusprendėme pakviesti mažylius į šešių valandų trukmės spektaklį, į kurį galima bet kada ateiti ir iš jo išeiti.

Kaip prasidėjo bendradarbiavimas su Šeiko šokio teatru ir kokie jūsų planai viešnagės metu Klaipėdoje?

Su choreografe Agnija Šeiko susipažinome prieš porą metų Kinijoje ir jau tuomet pradėjome dėlioti ateities planus. Džiaugiuosi, jog pagaliau pavyko atvykti į Klaipėdą, kur lankausi pirmą kartą, ir kartu su šokio teatru kursime spektaklį kūdikiams. Kol kas negaliu atskleisti visų detalių, tačiau galiu pasakyti, kad bus šviesos, muzikos ir judesio instaliacija, kurią kuriame kartu su šviesos menininku Linu Kutavičiumi.

Manau, kad Klaipėdoje, kaip ir visur kitur pasaulyje, reikia skirti daugiau dėmesio kūdikiams. Tačiau galima suprasti ir kūrėjus, kuriems ne tik trūksta žinių, kuriant šiai specifinei auditorijai, bet ir kalbant apie finansinius niuansus. Juk spektakliai kūdikiams yra gana brangūs ir jie niekada neparduos daug bilietų. Taigi tokių spektaklių kūrimui labai reikalinga miesto ir valstybės parama.

Jūsų profesinė patirtis driekiasi nuo Europos iki Azijos. Kokios patirties, keliaudama po pasaulį, pasisemiate pati?

Kelionės ir pažintys su įvairiais žmonėmis formuoja mano meninį suvokimą. Tačiau viešint skirtingose šalyse, mano tikslas pasidalinti savo patirtimi, teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, padrąsinti kitus kūrėjus.