Kalba ekspertai Naudinga žinoti

Ar Klaipėdos oro kokybė prastesnė už Vilniaus?

Klaipėda gali pasigirti banguota jūra, tačiau kalbant apie oro taršą, šiame mieste ji nėra viena iš mažiausių. Blogo oro kokybės priežasčių – begalė. O ar klaipėdiečiai kvėpuoja švaresniu oru nei vilniečiai? Apie tai pasakoja šeimos gydytoja doc. dr. Lolita Rapolienė.

Klaipėdos miesto oro kokybei reikšmingą įtaką daro mobilūs ir stacionarūs taršos šaltiniai, kurių miestas turi ganėtinai daug. Didžiausias kietųjų dalelių kiekis Klaipėdos mieste susidaro iš pramonės objektų taršos.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, UAB „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“ kartu su SIA „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“ vykdė aplinkos oro kokybės valdymo priemonių plano parengimo paslaugas. Vadovaujantis pirmuoju projekto etapu, buvo atliekamas esamo aplinkos oro užterštumo lygio Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje vertinimas.

Tyrimų duomenimis, kietųjų dalelių koncentracija didžiojoje Klaipėdos miesto dalyje neviršija reglamentuotų ribinių verčių, tačiau pavieniais atvejais vis dėlto yra identifikuojami lokalūs arba trumpalaikiai oro kokybės normų viršijimai. Užterštumo oro rodiklius žymi ir kelių transporto priemonių išmetamosios dujos, šildymo sistemų veikla.

Oro užterštumas yra viena sudėtingiausių ir sunkiausiai sprendžiamų miesto aplinkos problemų, daranti didelę įtaką žmogaus sveikatai. Pats aiškiausias to poveikis – būsimo gyvenimo trukmės sumažėjimas populiacijoje per metus ar ilgesnį laikotarpį. Taip pat yra pakankamai mokslinių duomenų, įrodančių priežastinius ryšius tarp oro teršalų ir žalingo poveikio plaučių funkcijai vystymosi. Dėl oro taršos kenčia ir kvėpavimo takų funkcinė veikla. Blogybių begalę, tačiau po truputį stengiantis gyventi ekologiškiau, galima situaciją pagerinti.

Žmogaus sveikatos ir oro taršos ryšį akcentavo ir medicinos centro „Uosto poliklinika“ šeimos gydytoja bei Klaipėdos universiteto docentė Lolita Rapolienė. „Kalba Klaipėda“ dalinasi šiltu pokalbiu ir atsakymais.

Ar per pastaruosius metus klaipėdiečiai gydytojams skundžiasi oro tarša?

Negalėčiau pasakyti, kad atvykę pas mus jie akcentuoja oro taršą. Gal vienas kitas pamini, jei gyvena Klaipėdos centre ar netoli LEZ zonos, sąvartyno. Paskutiniu metu mažiau skundžiamasi lėtiniu kosuliu, nevaldoma alergija, nes buvo nešiotos veido kaukės, kurios sulaikydavo ir kenksmingas daleles. Galbūt dabar turėsime daugiau atvejų, nes kurį laiką kaukių lauke nebereikia. Paskutiniu poros metų laikotarpiu stebime daugiau tuos vaikus ir suaugusiuosius (iki 50 proc.), kurie serga lėtinėmis kvėpavimo takų, alerginėmis ligomis. Prie to prisideda ir tarša.

Žinoma, Klaipėda neprilygsta labiausiai užterštiems miestams pasaulyje, kurių daugiausia Indijoje, Kinijoje, Pakistane. Pagal IQAir 2020 metų skaičiavimus, Klaipėda yra 3 200 vietoje su 8,8 mkg/m3 ir viršijo PSO limitą gruodžio, kovo ir spalio mėnesiais. Panašu, kad situacija gerėja, nes ataskaitoje teigiama, kad 2018 metų vidurkis buvo 20,4. 2020 metais Vilniaus situacija buvo blogesnė už Klaipėdos. Vilnius buvo 1 588 pagal oro užterštumą su vidurkiu 13,4.

Kaip dažnai pasitaiko atvejų, kai prie Klaipėdos miesto gyventojų pablogėjusios sveikatos prisidėjo ir suprastėjusi oro tarša?

Be mokslinio tyrimo ir objektyvaus įvertinimo negalime nustatyti, kokio dydžio oro taršos įtaka klaipėdiečių sveikatai. Priežastinis ryšys tarp atmosferos užterštumo ir plaučių ligų, piktybinių navikų, alergijos ir kitų lėtinių ligų yra seniai nustatytas. Skaičiuojama, kad iki trečdalio mirčių nuo insulto, plaučių vėžio ir širdies ligų yra dėl oro taršos poveikio. Pagal PSO, oro tarša kasmet nužudo 7 mln. žmonių pasaulyje, o 9 iš 10 žmonių kvėpuoja didesniu nei leidžiama užterštu oru. Nuolat kvėpuojant užterštu oru organizme pamažu kaupiasi kenksmingos medžiagos. Todėl esant nedidelėms teršalų koncentracijoms, oro taršos poveikis organizmui pasireiškia po tam tikro laiko.

Ar per pastaruosius metus pastebėjote, jog vaikų sveikatos būklėje vis dažniau pasitaiko atvejų, susijusių su kvėpavimo takų ir plaučių funkcijų pablogėjimu?

Paskutiniais karantino metais plaučių funkcijos pablogėjimo šuolio nepastebėjome, daugiau antsvorio, stuburo, regos problemas. Ūmių vaikų kvėpavimo takų infekcijų bendrai turėjome mažiau, kam paaiškinimas taip pat gali būti karantinas, socialinių kontaktų nebuvimas, kaukių nešiojimas. Vaikai ypač jautrūs oro taršos poveikiui, nes jų imuninė ir kvėpavimo sistema nėra pakankamai išsivysčiusi, be to, jie linkę kvėpuoti per burną. Kadangi vaikų kvėpavimo takai yra mažesni, teršalai juos užkemša greičiau. Taip pat vaikai tankiau kvėpuoja, tad įkvepia didesnį teršalų kiekį kilogramui kūno svorio. Pagal mokslinius tyrimus, vaikams, gyvenantiems šalia judrių kelių, gresia didesnė kvėpavimo takų ligų, tokių kaip astma, ausų, nosies ir gerklės infekcijos, išsivystymo rizika.

Ką patartumėte klaipėdiečiams, norintiems gyventi švariau ir sveikiau?

PSO ekspertų teigimu, gyvensena lemia 50 procentų sveikatos. 20 procentų įtakos priskiriama genetikai, dar 20 procentų aplinkos poveikiui ir tik 10 procentų – sveikatos apsaugai ir medicinai. Reikia skirti dėmesį visiems elementams.

Kaip visiems galima prisidėti prie oro taršos mažinimo?

  1. Rinktis mažiau aplinką teršiantį automobilį, taip pat kiek įmanoma mažiau važiuoti automobiliu, ypač mažais atstumais ir rinktis kitas transporto priemones: dviratį, viešąjį transportą, eiti pėsčiomis, važiuoti keliese.
  2. Važiuojant automobiliu, mažinti emisiją padės mažesnis greitis, staigaus stabdymo vengimas, variklio išjungimas, kai stovite. Mašinos variklis ir filtrai turi būti geros būklės, padangos pripūstos.
  3. Sodinti medžius, nes jie valo orą.
  4. Mažinti energijos vartojimą, perteklinį, užsienio produktų naudojimą (kad mažėtų krovinių gabenimas transportu).
  5. Savo sode nedegti laužų, nedeginti buitinių atliekų, ypač plastiko ir gumos.
  6. Koreguoti pramoninius procesus, kad būtų išleidžiama mažiau teršalų.
  7. Rinktis ekologiškesnius atliekų apdorojimo būdus, ekologišką ūkininkavimą.
  8. Nešildyti namų kietu kuru.
  9. Užtikrinti, kad teršalus produkuojančios įmonės būtų toliau nuo gyvenamųjų rajonų.