Naudinga žinoti

Pėsčiųjų takai aplink Klaipėdą, kuriuose mažai žmonių

Kiekvieną dieną koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius Lietuvoje didėja, todėl spėjama jog šalyje karantinas bus pratęstas. Saviizoliacijos metu žmonės GRIEŽTAI privalo neišeiti iš saviizoliacijos vietos, tačiau likusieji kviečiami kvėpuoti grynu lauko oru, tačiau tai daryti ten, kur nesirenka žmonės. Pateikiame keletą pėsčiųjų takų aplink Klaipėdą, kuriuose galite nesutikti žmonių.

Atkreipiame dėmesį, jog karantino metu privaloma maksimaliai vengti kontakto su žmonėmis ir lankymosi viešose vietose. Jei nuspręsite apsilankyti siūlomuose pėsčiųjų takuose, tačiau ten pamatysite daug lankuytojų, ieškokite kitos vietos. Saviizoliacijos atveju iš saviizoliacijos vietos išeiti griežtai draudžiama! Būkime sąmoningi ir likime sveiki!

Ekologinis pažintinis takas „Litorina

Olandų kepurės kraštovaizdžio draustinis, Pajūrio regioninis parkas.

Maršruto apibūdinimas: į pietus ir į šiaurę nuo Olandų kepurės eina status senovinis Litorinos jūros kranto šlaitas, bangų suformuotas prieš 5-7 tūkst. metų. Santykinis šio senovinio šlaito aukštis (nuo jūros terasos apačioje iki moreninio gūbrio viršuje) yra 8-21 m. Čia susidarė gilios šaltiniuotos griovos su trumpais srauniais upokšniais. XIX a. pabaigoje, apželdinant Girulių pajūrį, šiose vaizdingose vietose buvo sukurtas klaipėdiečių pasivaikščiojimams skirtas parkas, įveisti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai, kiti dekoratyviniai medžiai. Taką žymi specialus ženklinimas bei informaciniai stoveliai, tad vargu ar galima pasiklysti. Šlaito viršuje įrengtos įspūdingos regyklos su pavėsinėmis. Keliaudami pažintiniu keliu aplankykite Olandų kepurės kalną ir skardį.

Sveikatos takai

Sveikatos takų sistemą sudaro trys žiediniai takai: Raudonasis- ,,Karklė“, Geltonasis-,,Olandų kepurės“ ir Mėlynasis- ,,Kalotė“. Bendras sveikatos takų ilgis yra 12 km.

Pradėti vaikščioti sveikatos takais galima bet kurioje jums patogioje vietoje. Visi trys sveikatos takai yra žiediniai – tad pasivaikščioję grįšite į tą vietą, nuo kurios pradėjote eiti. Galima pasirinkti vieną iš takų arba eiti visus 12 kilometrų visais takais, kurie yra paženklinti atitinkamomis spalvomis.

Pradedant eiti sveikatos takais nuo Pajūrio regioninio parko direkcijos aikštelės, takuose jūs rasite lenteles su informacija apie jūsų nueitą atstumą. Praėjus maršrutą visomis trasomis, galima susidaryti pilnesnį įspūdį apie valgomo populiaraus maisto kalorijų vertę.

Pakalnės pažintinis takas

Tarp dviejų upių – Pakalnės ir Rusnaitės – yra įrengtas Pakalnės pažintinis takas. Jis prasideda ir baigiasi, apsukęs 3,5 km lanką, toje pačioje vietoje. Keliaudami taku lankytojai pamatys ir susipažins su tipingu užliejamų pievų kraštovaizdžiu, jų augalija ir gyvūnija, būdingais dirvožemiais, polderių sistema, melioracijos įtaka gamtai. Sužinos etnokultūrinius aspektus šio krašto žmonių buityje.

Tyrų takas

Tyrų pasivaikščiojimo takas prasideda pusiaukelėje tarp Priekulės ir Drevernos miestelių, kur pagrindinis kelias kerta Karaliaus Vilhelmo kanalą. 

Tyrai (Kliošių kraštovaizdžio draustinyje) yra unikali teritorija, kurioje ištisus metus gali džiaugtis paukščių giesmėmis. Čia sparnuočių – didžiulė įvairovė. Jei tau pasiseks, leidžiantis saulei tu išgirsi retosios meldinės nendrinukės giesmę. Juk Tyrai yra viena svarbiausių šio paukščio perimviečių Lietuvoje. Žingsniuodamas 6 km ilgio trasa lankytojas susipažins su trimis skirtingomis ekosistemomis.

Vaizdingam pasivaikščiojimui skirtas takas prasideda prie Karaliaus Vilhelmo kanalo, eina pamiške ir įsuka į seną mišką, užklysta į pelkę ir išvingiuoja į užliejamas pamario pievas, kur už nendrynų tyvuliuoja Kuršių marios. Žygiuosite pro seną lapuočių ir spygliuočių mišką, kuris yra namai daugeliui laukinių gyvūnų – briedžių, stirnų, šernų, lapių, usūrinių šunų, barsukų, kiškių ir kitų, didesnių ir mažų gyvūnų rūšių. Šiame miške gamtos procesai vyksta natūraliai, be žmogaus įsikišimo, miškas susitvarko pats. Tad nenustebkite pamatę išvirtusių, sukiužusių medžių, jie svarbi miško ekosistemos dalis, – negyvoje medienoje gyvena miško vabzdžiai. Keliaudami taku užsuksite į miško properšoje plytinčią pelkę. Kretingos miškų urėdija prižiūrinti Tyrų mišką, pasivaikščiojimo take įrengė medinį lieptą, kuriuo saugiai pateksite į viduryje miško žliugsinčią pelkę ir galėsite iš arčiau apžiūrėti šiai ekosistemai būdingą augaliją.

Išėję iš miško pateksite į pamariu besidriekiančią užmirkusią pievą. Pasivaikščiojimo takas čia vingiuoja natūraliomis arba supiltomis pakilumomis, kurių neapsemia pakilęs marių vanduo. Tokiose vietose, miško pakraščiuose ankščiau kūrėsi ūkininkų sodybos. Tyrų pievoje kiekvienais metais gausiai peri paukščiai. Pievoje aplikai palankiu būdu ūkininkauja Kretingos miškų urėdijos girininkai, mat ilgainiui neprižiūrimos pievos apaugtų krumynais ir nebebūtų tinkamos perėti retiems pievų paukščiams. Prižiūrimose Tyrų pievose vasaroja ir peri itin retas pasaulyje žvirblinis paukštis meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola). Tyrų pasivaikščiojimo tako pabaigoje girininkai pastatė medinį apžvalgos bokštelį, ant kurio pasilipėjus atsiveria pamario pievų platybės, matosi marios ir už jų plytinčių Kuršių nerijos kopų peizažas.

Tyrų pasivaikščiojimo takas eina kvartalinės ribomis, iki šiol tik girininkų ir gamtininkų pramintais takais. Keliaukite neskubėdami, klausykite miško, atkreipkite dėmesį į ekosistemų skirtumus, pasimėgaukite gamtos garsais ir kvapais. Tyrų pasivaikščiojimo takas yra skirtas eiti pėsčiomis ir tinka visai šeimai. Jo ilgis iki apžvalgos bokštelio ir atgal – 6 km. Tyrų pasivaikščiojimo tako trasa nėra sudėtinga, tačiau einanti per mišką ir pievą gali būti natūraliai šlapia ir slidi, todėl būkite pasiruošę žygiams tinkamą avalynę ir eikite atidžiai.

Kintų girininkijos mokomasis rekreacinis takas

Pravažiavus Kintus ir važiuojant link Ventės rago dešinėje kelio pusėje įrengtas ženklas-nuoroda į šį taką.

Prieš dešimtmetį, Nemuno deltos regioniniame parke buvo įrengtas Kintų girininkijos pažintinis rekreacijos takas su priekrantine marių ekvatorija, kur atsiveria unikalūs, magiško grožio, vaizdai į vandens platybes ir anapus marių esančią Kuršių neriją. Apsilankiusius užburia boluojančio smėlio, margaspalvio žvyro ir moliuskų kriauklelių kilimo, apsupto ritmingo vandens bangavimo, panorama. Įspūdingo kraštovaizdžio tako pakrantės ruožas ėmė formuotis dar prieš 13 tūkstančių metų, kuomet atsitraukė paskutinis ledynas. Tada pietinėje Kuršių marių dalyje telkšojo ežeras, o šiaurinėje dabartinių marių dalyje plytėjo įlanka, kurioje ilgainiui susiformavo išties savito kraštovaizdžio pamario žemuma-terasa. Nendrėmis apaugusioje marių pakrantėje plyti properšos, iš kurių atsiveria akis džiuginantys ir širdį glostantys stebuklingi vaizdai į marių vandenis ir anapus jų esančią Kuršių neriją. Saulėtomis dienomis valandų valandas galima stebėti vėjo pustomus, pušelėmis apaugusius kopų kontūrus, jaukias pakrančių gyvenvietes, tolumoje kyšantį Pervalkos švyturį bei plaukiojančių laivų ir jachtų mįslingus maršrutus.

Takas dideliems ir mažiems

Šią vietą rasite važiuodami automobiliu link Liepojos. Už tilto, prieš pat Evangelikų liuteronų bažnyčią, pasukite į dešinę.

Vos pora kilometrų nuo Šventosios gyvenvietės, girininkija įrengė poilsiavietę ir vaikų žaidimų aikštelę Taką dideliems ir mažiems. Takelius puošia humoristinės ir liaudies meistrų medžio skulptūros. Pažintinės tako stotelės supažindina su šio krašto istorija ir etnografija.

Šilpelkės pažintinis pėsčiųjų takas

Įsukus į Dauginčius važiuoti tiesiai iki Kalno g. (apie 1.2 km, yra nuoroda). Važiuojant Kalno g. atsiremsite į T raidės sankryžą – sukti į dešinę. Toliau visą laiką tiesiai iki tako pradžią žyminčių nuorodų ir automobilių stovėjimo aikštelės (apie 1.7 km).

Eidami šiuo pažintiniu pėsčiųjų taku Šilpelkės (Dauginčių) miške pamatysite ir susipažinsite su Natura 2000 buveinių apsaugai svarbia teritorija, Minijos slėnio ties Dyburiais ekosistema ir joje aptinkamomis europinės svarbos buveinėmis. Transporto priemones palikus atokvėpio vietoje ties Dauginčių senosiomis kapinėmis, tako pradžioje jus pasitiks Dauginčių piliakalnis, pro kurį takas veda link vienos įspūdingiausių Minijos atodangų. Sekant nuorodas nesunkiai pasieksite Dauginčių atodangą, nuo kurios atsiveria nuostabi panorama į Minijos slėnį. Šią vietovę vietiniai gyventojai dar vadina Lietuvos Šveicarija. Pasigrožėję griovų ir šlaitų miškais apaugusiais upės skardžiais, raguvomis, pro parką primenantį skroblyną vėl pasieksite Miniją. Jos šniokščiančių vandenų garsas lydės jus iki pat Dauginčių piliakalnio, kur ir pradėjote keliauti.

Parengta pagal Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro ir www.pamatyklietuvoje.lt informaciją.